Pompastiškai paskelbęs kovą su privilegijomis premjeras Andrius Kubilius jos nė nepradėjo.
Ramus poilsis pušų paunksnėje. Pasirinktinai prie jūros arba ežero. Mėgavimasis garine pirtimi arba boulingu, o paskui – žvilgsnis į žvaigždes pro Molėtų observatorijos teleskopą. Už visa tai sumokėsite gana pigiai, jei, žinoma, esate reikšmingas valstybės tarnautojas arba pareigūnas.
Bankininkai atokvėpio semiasi
Palangoje Valstybės institucijos neatsikrato dar nuo sovietmečio likusio įpročio naudotis privilegijomis ir užsitikrinti išskirtinį poilsį. Tiesa, kai kurie objektai, nenorint piktinti mokesčių mokėtojų, nevadinami poilsio namais ar viešbučiais. Tai mokymo ir kvalifikacijos kėlimo centrai.
Tris tokius turi Lietuvos bankas, formuojantis ir prižiūrintis šalies pinigų politiką. Šios įstaigos darbuotojai pigiau nei kiti mirtingieji gali apsistoti Palangoje, Druskininkuose ar Molėtų rajone.
„Centro paskirtis – sudaryti sąlygas tarnautojams mokytis, kelti kvalifikaciją ir ilsėtis laisvu nuo darbo laiku“, – tikino Lietuvos banko atstovas spaudai Mindaugas Milieška.
Pasak jo, patalpomis naudojasi banko tarnautojai, „komandiruoti vykdyti inspektavimo, pinigų fondų revizijų ir kitų užduočių“.
Skamba rimtai, bet įmantrios formos keturių aukštų, raudonų plytų poilsinėje viena para šiems tarnautojams kainuoja 67–134 litus. Druskininkuose už parą reikia mokėti 36–95 litus, o kelių namų sodyboje Molėtų rajone prie ežero – 41–82 litus. Paprastiems poilsiautojams šių poilsiaviečių durų niekas neatvers.
Viešbutis tik Seimo klerkams
Seimui priklausantys poilsio namai „Viešnagė“ Palangoje irgi nelaukia svečių iš gatvės. Ne parlamento darbuotojai čia atvykę tik pabučiuos duris, nors tai ir mėgino neigti Seimo kancleris Jonas Milerius.
„Negali būti, nes apsigyventi juose gali ir ne Seimo darbuotojai“, – stebėjosi J.Milerius.
Į „Valstiečių laikraščio“ skambutį atsiliepusi „Viešnagės“ administratorė tikino, kad pinigų vietoje sumokėti nepavyks. „Skambinkite į Seimo kanceliariją ir ten nusipirkite kelialapį“, – aiškino ji.
Tačiau Seimo kanceliarijos Paslaugų ir materialinio aprūpinimo skyriaus vyriausioji specialistė Tatjana Gomoreva nepasakė net viešbučio paslaugų įkainių. „Jūs skambinkite mūsų atstovui spaudai“, – atšovė tarnautoja.
Paaiškinę, kad norėtume nusipirkti kelialapį, sulaukėme T.Gomorevos atsakymo, kad „tokia informacija neteikiama“. „Valstiečių laikraščio“ žiniomis, savaitinis kelialapis trijų asmenų šeimai čia kainuoja apie 1000 litų.
Be kita ko, Seimo kanceliarijai priklauso poilsiavietė prie ežero Švenčionių rajone.
Premjeras vis dar kupinas ryžto
Dar prieš ketverius metus A.Kubilius piktinosi, kad valstybės įstaigos neatsisako joms priklausančių poilsiaviečių, išlaikomų iš mokesčių mokėtojų pinigų. Tada jis buvo tik Seimo narys ir netgi siūlė įstatymą, kad tokios privilegijos valdiškose įstaigose būtų uždraustos.
Deja, tuomet likęs „nesuprastas ir neišgirstas“ A.Kubilius jau dvejus metus vadovauja Vyriausybei. Bet ar kas nors pasikeitė?
„Viena principinių dabartinės Vyriausybės nuostatų yra atsisakyti jai nebūdingų funkcijų ir paslaugų, buvusių įvairių išskirtinių privilegijų“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė premjeras.
Kol kas šioje srityje A.Kubiliui pavyko nuveikti nedaug. Maždaug prieš metus Vyriausybė atsisakė poilsio namų „Baltija“, „Auska“, „Žilvinas“ ir nebeskiria biudžeto lėšų jiems išlaikyti. Poilsinių atsisakymo klausimus esą kuruoja Saulėlydžio komisija.
Praėjusių metų liepą parlamentarė Dalia Kuodytė Seimui siūlė priimti nutarimo projektą, kuriuo valstybės institucijų turtas, skirtas kurortams, būtų perduotas Valstybės turto fondui.
„Mano iniciatyvą kolegos nugesino, – pripažino D.Kuodytė. – Juolab kad ir šiuo metu ta linkme niekas nejuda. Saulėlydžio komisijos pirmininkas Valentinas Milaknis man pasakė, kad viskas bus padaryta ir be Seimo nutarimo.“
Parlamentarė prisiminė, kad oponentai ją kaltino atstovaujant kažkieno interesams, esą kažkas norėtų pigiai susipirkti tas poilsines. „Be jokios abejonės tas poilsines reikėtų privatizuoti ir rasti būdą, kaip tai padaryti“, – kalbėjo D.Kuodytė.
Pasak Seimo narės, poilsinių turi beveik visos bent kiek prakutusios ministerijos ir departamentai, tik vadina jas ne poilsio namais, o mokymo centrais, tarsi valdininkai nieko daugiau neveiktų, tik apskritus metus ten mokytųsi. D.Kuodytė įsitikinusi, kad esant nekilnojamojo turto rinkos nuosmukiui, būtina bent jau suregistruoti visą turtą.
Saulėlydžio komisija – popierinė
Dar 2009 metų liepą Vidaus reikalų ministerija (VRM) Saulėlydžio komisijai turėjo pateikti poilsinių ir mokymo centrų sąrašą, bet tai nepadaryta iki šiol. Saulėlydžio komisijos vadovas V.Milaknis „Valstiečių laikraščiui“ taip ir neatsakė, ar iš VRM tokį sąrašą jis išreikalavo, o jeigu ne – kodėl to nepadarė.
„Saulėlydžio komisija ministerijoms rekomendavo atsisakyti nebūdingų funkcijų vykdymo ir paslaugų teikimo“, – tikino politikas.
Šias rekomendacijas siūlyta ministerijoms įgyvendinti 2009 metais. Dabar jau 2010-ieji, o žinybinių poilsinių kaip nemažėjo, taip nemažėja.
Palangoje VRM valdomas poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ yra tik 100 m nuo jūros, o jame gali ilsėtis, kas tik nori. Čia yra sauna su baseinu ir vandens kaskada, banketų, restorano ir konferencijų salės.
Interneto galerijoje galite susipažinti su visais šio centro privalumais. Nuotraukose ir pusnuogės moterys pirtyje kviečia apsilankyti poilsiautojus. Iki šiol neaišku, kam VRM reikalingi poilsio namai, jei jie nė kiek nesusiję su gyventojų saugumo užtikrinimu.
Pirtį nuomoja ir ambasada
Poilsinių Trakuose turi Lietuvos policija, o Palangoje – Lietuvos automobilių kelių direkcija bei Krašto apsaugos ministerija. Poilsio paslaugas teikia kelios dešimtys ministerijoms bei departamentams priklausančių viešbučių. Valstybės kontrolės žiniomis, net Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ambasada Rusijoje atvykėliams siūlo išsinuomoti pirtį.
Iš dalies tik Teisingumo ministerija ėmėsi konkrečių veiksmų, atsisakydama savo Mokymo centro, įsikūrusio Želvos ežero pakrantėje Molėtų rajone. Jis yra visai šalia Molėtų observatorijos.
„Ministras mano, kad institucijai netikslinga turėti jos funkcijoms nebūdingų objektų, todėl siūlo Mokymo centrą išnuomoti privatiems subjektams“, – teigė teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus atstovė spaudai Vaida Vincevičiūtė.
Šis Mokymo centras buvo įsteigtas 2006 m., o jam įrengti skirta per 6,6 mln. litų. Dar 5 mln. kainavo šį centrą išlaikyti.
2009 metais liepą–rugpjūtį minėto centro užimtumas (26 nakvynei skirti kambariai) siekė tik 4 proc., o vidutinis viešbučių užimtumas Molėtų rajone tuo laikotarpiu buvo beveik 25 procentai. Be kita ko, šiame centre nuomojamos ne tik pirtys ar biliardo stalai. Smagiai laiką čia galima praleisti ir žaidžiant boulingą. Ekspertai teigia, kad, jeigu poilsio namai šiuo metu ir išsilaiko patys, vis dėlto niekada neišnyks rizika, jog atsiradus nuostolių jie bus dengiami iš mokesčių mokėtojų kišenės.
Privilegijų būtina atsisakyti
Giedrius Kadziauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas
Kai kurie politikai teisingai kalba, kad valstybės institucijos neturėtų užsiimti joms nebūdinga veikla. Tiesa, tos kalbos kol kas yra deklaratyvios. Valstybė turi pasilikti tik tą turtą, kuris reikalingas jos funkcijoms įgyvendinti, o likusį privatizuoti. Tai būtų geriausias sprendimas. Juk vis daugiau paslaugų, nebūdingų valstybinėms institucijoms, perduodama privačiam verslui. Vėliau valstybė, jeigu reikės laikinai išsinuomoti plotą įvairiems kursams, galėtų paslaugas pirkti iš atviros rinkos. Todėl mes manome, kad ministerijoms ar kitoms žinyboms visiškai nebūtina turėti atskirų poilsinių ar kito panašaus turto. Šiuo metu poilsinės tiesiog suteikia privilegiją biudžetinių įstaigų tarnautojams ilsėtis lengvatinėmis sąlygomis. Liūdnai pagarsėję poilsio namai Palangoje („Auska“, „Baltija“, „Žilvinas“) artėja prie to, bet jeigu Vyriausybė pasakė „A“ – nusprendė nebeišlaikyti šių poilsio namų, ji privalo pasakyti ir „B“ – kad tos poilsinės bus privatizuotos, tai yra perduotos Valstybės turto fondui.
Darbai skiriasi nuo kalbų
Loreta Graužinienė, Seimo Audito komiteto pirmininkė
Premjeras tik atsikalbinėja, kad kažkas daroma šia linkme. Saulėlydžio komisija apskritai neturi jokių teisinių galių. Ji veikia kaip darbo grupė. Ne vieną kartą ir Audito komitetas, ir Seimo valdyba kreipėsi į Vyriausybę, kad valstybė atsisakytų jai nebūdingų funkcijų, perduodama poilsiavietes ir mokymo centrus Valstybės turto fondui. Matyti akivaizdus Vyriausybės nenoras šiuos klausimus sutvarkyti. Nors kai kurios ministerijos nori atsikratyti poilsiaviečių, vis dėlto Vyriausybės atsakymai paprastai būna neigiami, nes jai stinga premjero ryžto. Jo viešos kalbos prieštarauja darbams.
Reikia tik politinės valios
Gediminas Vagnorius, Krikščionių partijos pirmininkas
Klausimas šiuo atveju vienas: ar Vyriausybė turi politinę valią, ar neturi. Jeigu ji linkusi atsisakyti nereikalingų poilsiaviečių, paprasčiausiai turi priimti nutarimą, kuriuo objektai būtų įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą.
Gediminas Stanišauskas
