Apie tai laidoje kalbėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė ir Vaikų linijos psichologė dr. Jurgita Smiltė-Jasiulionė.
Visą laiką pirmiausia kyla klausimas, ar tai yra kažkoks vienkartinis dalykas, ar tam tikros tendencijos požymis, galbūt leidžiantis daryti toli siekiančias išvadas. Ką jums pirmiausia sako tai, kas įvyko? Ką tai rodo?
I. Skuodienė: Atvejis tikrai yra skaudus ir sukrečiantis. Galima sakyti, kad tai buvo vieša egzekucija, nes visa tai buvo ištransliuota socialiniuose tinkluose, o kai kurios televizijos taip pat parodė, tiesa, uždengdamos pačią situaciją. Šis atvejis tikrai tapo viešas. Turbūt dar kartą galima pakartoti, kad įvyko ir antrinė nukentėjusio vaiko viktimizacija, o tai tikrai nėra gerai. Reikėtų telktis į pagalbą, o ne į eskalaciją.
Kodėl šiuo atveju viešumas yra blogai?
Norite pasakyti, kad blogai, jog ši istorija sulaukė tiek daug viešumo? Kodėl tai yra blogai? Komentaruose, taip pat ir internete, matau raginimų viešinti tokius atvejus – esą viešumas yra mūsų ginklas, nereikia slėpti ir įtariamos egzekucijos vykdytojos. Kodėl vis dėlto paauglių atveju tai yra itin jautrūs dalykai? Kodėl jų negalima viešinti?
I. Skuodienė: Visų pirma norisi kalbėti apie nukentėjusį vaiką. Įrašas, kuris buvo paviešintas socialiniuose tinkluose, kai kuriuose portaluose ir televizijos kanaluose, yra dar viena vaiko viktimizacija. Vieša eskalacija tikrai neduoda teigiamo rezultato.
Antra, kalbame apie dvylikametes mergaites, o ne apie suaugusius, pilnamečius, 20 ar 25 metų žmones, kurie geba vertinti situaciją ir suprasti savo elgesio pasekmes. Šiuo atveju kalbame apie dvylikametes, kurioms tai gali būti tik paauglystės pradžia.
Tokio amžiaus vaikai pagal savo raidą tikrai nebūtinai geba įvertinti pasekmes, kontroliuoti savo jausmus, konfliktą ar pyktį. Čia lygiagrečiai turi dalyvauti ir tėvai. Tai tikrai nepadeda spręsti situacijos.
Aišku, visuomenės reakcija yra suprantama, nes visiems, ypač žmonėms, kurie augina vaikus, tokie vaizdai sukelia didelį nesaugumo jausmą. Kyla klausimas, kaip pasirūpinti vaikais, kaip užtikrinti jų saugumą, nes tie vaizdai yra ypač sukrečiantys.
Kaip ir minėjau, socialiniai tinklai padeda išviešinti ir geriau identifikuoti tokias situacijas, ir tai galima suprasti. Reikia galvoti apie abu vaikus – tiek nukentėjusią, tiek smurtavusią mergaitę. Kalbame apie dvylikametes, todėl veiksmai, turbūt galėčiau sakyti, turi būti proporcingi vaikų amžiui.
Kas skatina agresyvų elgesį?
Kas jums, kaip daug metų su vaikais, jų psichologinėmis problemomis ir smurtu dirbančiai specialistei, pirmiausia kyla į galvą? Kas skatina tokį agresyvų elgesį? Kaip suprantu, tai buvo gana draugiška kompanija, ne kažkokie vieni prieš kitus nusiteikę žmonės. Tai draugų kompanija, kuri bendrauja, o staiga viena mergina tampa smurtinga prieš kitą. Kas tuo metu vyksta žmogaus psichikoje? Kodėl taip nutinka?
J. Smiltė-Jasiulionė: Viena vertus, išgirdus apie patį atvejį apėmė ir nuostaba, ir tam tikras liūdesys, kad mes vėl ir vėl grįžtame prie tos pačios temos. Tam tikra prasme ji yra labai amžina. Kai viešumoje girdžiu keliamus klausimus, ar paaugliai tapo agresyvesni, ar galbūt panaikinome bausmes, nebėra nepilnamečių kolonijų ir dabar turime kažkokią „palaidą“ kartą, tiesą sakant, aš to visiškai nematau.
Man atrodo, kad tame vaizde tikriausiai daugelis vidutinio amžiaus žmonių atpažino situacijas, kuriose patys yra buvę paauglystėje, kurias yra matę ar stebėję. Tam tikra prasme toks labai drastiškas konfliktinių situacijų sprendimas, vieno žmogaus užsipuolimas ar labai žiaurios patyčios paauglystėje nėra kažkoks naujas reiškinys.
Kas tikrai yra nauja, kad visa tai labai lengvai tampa pasiekiama ir vieša. Tas viešumas sukuria antrinį, kaip ir Ilma minėjo, traumavimo mechanizmą. Tai nebėra tik situacija, kurią galima spręsti lokaliai su tais paaugliais, kurie joje dalyvavo.
Staiga įsitraukia didelė dalis visuomenės, atsiranda labai daug pasmerkimo, gėdinimo ir labai stiprus bejėgiškumo jausmas. Negana to, kad negali kontroliuoti paties smurtinio įvykio, nebegali kontroliuoti ir to, kur plinta informacija, kas ką komentuoja, kas kuo baisisi ir panašiai.
Ar visuomenės reakcija reikalinga?
Tai parodo, kad visuomenė neabejinga, kad normos jau pasikeitusios, kad žmonės to netoleruoja. Visuomeninė reakcija, sakote, yra nereikalinga?
J. Smiltė-Jasiulionė: Matyt, yra visokių kampų, nes nesu tikra, ar viešumas ir dalijimasis smurtiniais vaizdais yra tiesiogiai susijęs su mūsų nuostatomis į smurtą, požiūriu į jį ir pagalba nepilnamečiams, kurie tampa smurto aukomis arba patys įsitraukia į smurtinį elgesį.
Aš labiau būčiau linkusi remtis tokiais duomenimis, kaip, pavyzdžiui, elektroninių patyčių situacija. Kiek suprantu, ir šioje istorijoje tarp mergaičių kažkas buvo įvykę internete. Iš to, ką man teko girdėti ir matyti, suprantu, kad tai buvo tarsi bandymas išspręsti situaciją, kuri prieš tai įvyko internete.
Man atrodo, čia labai svarbus klausimas – ar mes reaguojame į tuos incidentus, kurie iš pradžių neatrodo tokie dramatiški? Ar mokame identifikuoti, kada vaikai tyčiojasi? Ar šio elgesio nenormalizuojame?
Čia vėl grįšiu prie temos, su kuria „Vaikų linija“ dirba daugybę metų. Tai yra patyčios. Man atrodo, jos kartais yra būtent tokio smurto pradžia. Iš pradžių tai gali būti erzinimai, pasibadymai, kurie neatrodo labai dramatiški, tačiau mes, kaip visuomenė, su tokiu elgesiu vis dar nesusitvarkome.
Metai bėga, o patyčių rodikliai vis dar išlieka labai aukšti. Dėl to nežinau, kaip čia vertinti smurtą – ar mes tikrai tapome mažiau agresyvūs, ar vis dėlto dalį smurto esame taip normalizavę, kad sakome: „Viskas čia yra tvarkoje.“
Aišku, džiaugiuosi visomis iniciatyvomis. Turime aiškų įstatymą, kuris neleidžia suaugusiesiems smurtauti prieš vaikus, tam tikros visuomenės nuostatos tikrai pasikeitė. Nemanau, kad viešumas pats savaime išsprendžia šią problemą.
Labai svarbu suteikti pagalbą ir vieniems, ir kitiems vaikams. Man atrodo, taip pat labai svarbu mums, suaugusiesiems, pasidaryti savo namų darbus ir pagalvoti, kaip rūpinamės vaikų saugumu internete ir jų saugumu bendrąja prasme.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
