Kaune Ryšių reguliavimo tarnybos laboratorijoje pradedamas tirti telefonų skleidžiamų elektromagnetinių laukų poveikis sveikatai.
Tarsi užprogramuotas sniego gniūžtės efektas – vystosi priklausomybė, prastėja emocinė ir psichinė savijauta, o tai jau gali tapti įvairių nervų, širdies ir kitų ligų priežastimi.
„Tiesioginių sąsajų gal ir nėra, bet kaip vienas iš veiksnių tai gali būti“, – sako LSMU Neuromokslų instituto doktorantė Evelina Palaitytė-Urbonė.
Nors viešojoje erdvėje vis iškyla įvairių teorijų, kad naudojimasis mobiliuoju telefonu gali sukelti net onkologines ligas, išsamių tyrimų šioje srityje kol kas nėra.
Neigiamas poveikis vaikams
„Norint tai įrodyti, reikia labai didelio kiekio duomenų – kalbu apie milijonus. Tačiau tokių duomenų nėra: reikia labai daug laiko, pastangų ir lėšų, kad būtų galima tai nustatyti ir tuo remtis“, – teigia LSU Sporto mokslo ir inovacijų instituto mokslininkas Marius Brazaitis.
Tačiau tai, kad besaikis sėdėjimas prie ekranų ypač žalingas vaikams, jau įrodyta. Tyrimai atskleidžia, kaip greitai besikeičiantys vaizdai telefone tiesiogiai veikia vaikų smegenis.
„Vaikų priekinės žievės temperatūra pakilo – tai rodo, kad vaikai labai įsitraukia, emociškai reaguoja į tą srautą, ir ilgainiui tai gali pažeisti neuronus. Jei taip nutinka, gali išsivystyti dėmesio sutrikimai“, – tikina M. Brazaitis.
Ryšių reguliavimo tarnybos laboratorijoje specialistai taip pat tiria mobiliųjų telefonų skleidžiamų elektromagnetinių laukų poveikį sveikatai.
„Mes labiau rūpinamės tuo, kad įrenginiai atitiktų standartus. Yra organizacija Šveicarijoje, kuri tiria poveikį žmogui, o mes tikriname, kad telefonai ar kompiuteriai neviršytų nustatytų ribų: žmogaus galvai leidžiama 2 vatai kilogramui, o kūnui ir galūnėms – 4 vatai kilogramui“, – pasakoja Ryšių reguliavimo tarnybos laboratorijos vadovas Arvydas Giedraitis.
Nors šie parametrai atrodo dideli, nustatyta, kad jie dar nedaro žalingo poveikio žmogaus sveikatai.
„Tokie lygiai pakelia žmogaus kūno temperatūrą iki 1 laipsnio. Viršijus 1 laipsnį, prasideda sveikatai kenksmingi procesai – to neturi būti“, – sako A. Giedraitis.
Įvairūs įrenginiai imituoja skirtingas žmogaus kūno dalis, o matavimus atlieka vienintelis toks Baltijos šalyse robotas.
Nors kol kas ištirti mobilieji telefonai nustatytų leidžiamų ribų neviršija, specialistai pabrėžia, kad atsarga gėdos nedaro, ir dalijasi patarimais, kada telefonu geriau nesinaudoti.
„Pavojingiausia mobiliuoju telefonu naudotis kalbant prie ausies ir važiuojant automobiliu, nes automobilis juda greitai, nuolat jungiasi prie bazinių stočių ir telefonas dirba maksimaliu siųstuvo režimu“, – teigia A. Giedraitis.
Taip pat nerekomenduojama kalbėti telefonu jį kraunant.
„Kai telefoną krauname laidu ir kalbame laikydami jį prie ausies, spinduliuotės lygis padidėja, nes įkrovimo laidas tampa tarsi antena“, – aiškina A. Giedraitis.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.



