„Tyrimų duomenimis, vairuotojo kraujyje alkoholio nerasta“, – teigė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.
Balandžio 17-osios rytą prie Maišiagalos „Audi“ susidūrė su sunkvežimiu – žuvo visi penki važiavusieji lengvuoju automobiliu. Mažą mergaitę gelbėtojai ištraukė iš sumaitotos mašinos, ji mirė ligoninėje. Paaiškėjo, kad per šią avariją žuvo net trys nepilnamečiai ir du suaugusieji, visa šeima.
Vilniaus rajone „Audi“ susidūrus su sunkvežimiu žuvo net penki žmonės. Specialiosioms tarnyboms apie avariją Maišiagaloje, magistralės į Panevėžį pašonėje, Jauniūnų gatvėje, pranešta rytą kiek po septynių. Po susidūrimo abi transporto priemonės nulėkė nuo kelio: sumaitotas „Audi“ atsidūrė griovyje šalia nupjautų medžių, o sunkvežimis apvirto šalikelėje.
Automobiliu „Audi“ važiavo penki žmonės. Avarijos vaizdus iš arčiau iš karto po susidūrimo matęs vienas liudininkas portalui TV3 pasakojo, kad vienam žmogui per avariją buvo nutraukta galva. Anot liudininko, maža mergaitė sėdėjo kėdutėje, visgi gyvybės ji šį kartą neapsaugojo.
Valdžia pažeidėjams ruošia griežtus draudimus – tarp jų ir baudos taškai ar kalėjimas
Tragiška avarija Maišiagaloje nusinešė 5 žmonių gyvybes, o per avariją Kauno rajone žuvo dar 3 žmonės. Vėliau paaiškėjo, kad nekaltus žmones pražudę vairuotojai jau buvo bausti ne kartą. Po ilgų diskusijų į šias avarijas sureagavo ir valdžios atstovai, ėmėsi griežtinimų. Ketvirtadienio rytą po pasitarimo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad laikas grįžti prie nulinio pažeidimų toleravimo ir pristatė, ką planuoja daryti.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla atskleidė naujų detalių apie įvykusias avarijas. Komisaras teigia, kad tiek Kauno rajone, tiek Vilniuje Maišiagaloje įvykusių avarijų kaltininkai buvo žinomi policijos „klientai“.
„Kauno rajono eismo įvykis, kaip žinia, kuriame be vairuotojo žuvo dar du asmenys, jis įvyko atkarpoje, kurioje greitis buvo ribotas 90 [km/h] ir kuriame veikė įrengta greičio matuoklio stacionari sistema, kuri fiksuoja vidutinį transporto priemonių greitį. Kaip žinome, šitas eismo įvyko dėl kaltojo vairuotojo išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrimo kaktomuša.
Pasižiūrėjus į potencialaus kaltininko biografiją – 9 teistumai, 29 administracinės baudos, kurių dalis už kelių eismo pažeidimą. Šis asmuo buvo policijos klientas, ne tik dėl taisyklių pažeidimo, bet ir pagal kitas linijas.
Paskutinis tragiškas įvykis, 26 metų jaunuolis, 13 administracinių nusižengimų, iš kurių – 8 už vairavimą neturint teisės vairuoti. Tai vėlgi rodo, kad tai buvo policijos klientas. Šalia tų 8 atvejų, dar buvo nustatyta, kad jis vairavo automobilį be techninės apžiūros neįregistruota nustatyta tvarka. Šitas asmuo išėjo į anapilį palikęs skolų valstybei 3 200 eurų“, – sakė R. Požėla.
A. Bilotaitė prakalbo apie griežtinimus
Po įvykusio pasitarimo vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė žurnalistams pasakojo, kad šiuo metu dėmesys yra sutelktas į infrastruktūros diegimą Lietuvos keliuose, socialines reklamas ir švietimo svarbą.
„Galvojant apie papildomas saugumo priemones, kurios galėtų atsirasti mūsų keliuose, žinoma, jos yra brangios, matyt, reikėtų susidėlioti etapais, kaip mes tą saugumo infrastruktūrą galėtume diegti keliuose. Tai yra mūsų ateities susitarimas ir kelias.
Antras aspektas – tai yra socialinė reklama. Lietuvoje yra buvusių sėkmingų pavyzdžių, kai socialinė reklama davė labai gerą rezultatą, tai koreliavo su žuvusių keliuose skaičiaus mažėjimu.
Socialinė reklama yra organizuojama, bet šiandien taip pat aptarėme, kad būtų galima peržiūrėti ir intensyvinti galbūt turinį ir pobūdį tos pačios socialinės reklamos.
Kalbant apie visuomenės informatyvumą, žinojimą, tai yra labai svarbus edukacinis procesas mūsų švietimo įstaigose. Aptarėme, kad tikrai būtina su švietimo ir mokslo ministerija ieškoti sprendimų, kaip šita edukacijos dalis galėtų būti veiksmingesnė mūsų ugdymo įstaigose“, – sakė ji.
Vidaus reikalų ministrė pabrėžė, kad galima išskirti dvi asmenų grupes – vieni laikosi kelių eismo taisyklių, o kiti nepaiso greičio ir kelio ženklų. A. Bilotaitės teigimu, reiktų grįžti prie paslaugų paketo kontroliavimo, o tai reikštų, kad sisteminiai pažeidėjai negalėtų naudotis tam tikromis paslaugomis.
„Buvo įvardinta, kad turime dvi grupes asmenų: asmenys, kurie vienaip ar kitaip laikosi taisyklių ir yra kita grupė, kuri nepaiso nieko. Nesvarbu, ar tai bus dar didesnės baudos, ar tai bus konfiskavimas, šitiems asmenims neveikia niekas.
Kalbant apie tai, kokios teisėkūrinės priemonės galėtų būti paveikios šitiems asmenis, matyt, yra pasiūlymas grįžti prie svarstymo, to, kas kažkada buvo diskutuota. Apie tai, kad jeigu asmuo yra pažeidėjas, sisteminis pažeidėjas, kalbėti apie paketą paslaugų, kurių jis negalėtų gauti, kol nebūtų išspręstos problemos – transporto priemonių registravimo ar kitos paslaugos“, – sakė vidaus reikalų ministrė.
A. Bilotaitė teigė, kad naujai priimti įstatymų pakeitimai leis geriau įvertinti situaciją.
„Kitas elementas susijęs su teisėkūra. Visai neseniai buvo priimti įstatymų pakeitimai, kuriais mes įtvirtinome pakeitimus griežtinti atsakomybę, didesnes baudas, taip pat atsirado transporto priemonių konfiskavimas.
Tos įstatymo nuostatos įsigaliojo lapkričio mėnesį ir jos tikrai yra svarbus įrankis, mūsų pareigūnams ir institucijoms, kurios kovoja su šita problema. Bet vertinti, ar tai duoda didelę naudą, kokią naudą dar negalime, nes dar yra per anksti“, – tikina ji.
