Konstitucinis Teismas savo liepos 11-osios nutarime galų gale išdrįso atskirti Konstituciją nuo jos šaltinio – pilietinės Tautos – ir galutinai įtvirtino partokratinę diktatūrą – nuo šiol ji tampa valstybės suverenu.
Vyriausiajai rinkimų komisijai – politinių partijų atstovaujamam organui – šia savo nutartimi Konstitucinis Teismas suteikė privalomą galią užgniaužti bet kokias galimybes Tautai susigrąžinti jai priklausančias suverenias galias. Jei netyčia VRK nesugebėtų įvykdyti šios jai patikėtos prievolės, tą galės padaryti Seimas – nuo šiol jis turės konstitucinę teisę per savo pasitelktus atrinktus ekspertus nusivalyti kojas į 300 000 piliečių parašus dėl referendumo paskelbimo.
Konstitucinis Teismas konstatavo: Konstitucija saisto ir pačią valstybinę bendruomenę – pilietinę Tautą. Tokiu būdu Konstitucija iškelta aukščiau savo šaltinio – pilietinės Tautos. Tauta sterilizuota nuo savo pačios pilietiškumo.
Tad nuo šiol Tauta reikalinga tik tam, kad pasipuošusi tautiniais drabužiais Valstybės dieną gražiai sudainuotų ar sušoktų, o kitų švenčių proga tiesiog pabūtų valdžios dekoracija – kad mūsų valstybės vadovai neatrodytų tokie vieniši prie vėliavų stiebų, kuriuos budriai saugo Konstitucijos sargai.
