Premjeras Andrius Kubilius ir ūkio ministras Darius Kreivys, ketinantis paversti Lietuvą aukštųjų technologijų paslaugų centru, praėjusią savaitę lankėsi Danijos Karalystėje. Čia viliojo užsienio verslininkus investuoti Lietuvoje. Gal verčiau paraginti saviškius verslininkus investuoti į aukštąsias technologijas ir sudaryti jiems panašias šiltnamio sąlygas, kokios dosniai žadamos užsieniečiams. Apie tai kalbame su ekonomikos profesoriumi, buvusiu užsienio reikalų ministru Povilu Gyliu.
- Kodėl Lietuvos valdžia ignoruoja saviškius verslininkus? Juk ir nacionalinio privataus kapitalo pinigus galima investuoti į aukštąsias technologijas. Jei nacionaliniam privačiam kapitalui būtų pažadėta įvairiausių lengvatų. Ir piliečiai, prikaupę savo indėliuose pinigų, galbūt irgi ryžtųsi prisidėti savo lėšomis, jei Vyriausybė juos taip viliotų, taip žadėtų, kaip viliojamas užsienio kapitalas?
- Sunku pasakyti. Didžiulė tyla tuose dalykuose. Nematau Vyriausybės galimo dėmesio mokslui. Permanentinė aukštojo mokslo reforma. Tai nereiškia, kad mokslas turi būti sustingęs, tačiau Vyriausybės dėmesys mokslui turi būti nuoširdus.
- Tačiau lyg ir nuoširdžiai dabar A.Kubilius ir D.Kreivys Danijoje vilios verslininkus. Kaip anksčiau labai nuoširdžiai viliojo Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje. Kodėl mūsiškių verslininkų taip nuoširdžiai nevilioja? Juk net lėktuvu skristi į audienciją nereikėtų. Biudžeto pinigų sutaupytų.
- Tokių vizitų į užsienį efektyvumas nėra aukštas. Išskyrus kai deramasi su konkrečiais, rimtais investuotojais. Turi būti konkretūs subjektai. Propagandinių vizitų rezultatyvumas nebus aukštas. Jei važinės į užsienį kaip ta sovietinių laikų “Žinijos" bendrija, tai tik veltui gaišins laiką. Jei Vyriausybė žino, į kokias užsienio kompanijas, firmas orientuojasi, tai yra Ūkio ministerijoje specialistų. Ne premjeras turi tartis. Turi būti labai konkreti specialistų kalba. Neužmirštant, kad ir Lietuvoje yra žmonių, turinčių proto.
- Bet Lietuvoje yra tiek mokslininkų, kasdien dirbančių tiriamąjį darbą universitetų laboratorijose, bendradarbiaujančių su užsienio mokslininkais. Kodėl nepanaudojamas mūsų aukštųjų mokyklų kūrybinis potencialas. Mes patys galėtume kurti aukštųjų technologijų paslaugas, o savi verslininkai prisidėtų savo lėšomis. Ir gyventojai savo lėšomis prisidėtų. Jei patikėtų Vyriausybe. Tarkime, patikėtų, kad jų pinigai nebus išvogti ar iššvaistyti. Kad kiekvienas litas būtų skirtas aukštosioms technologijoms. Kodėl mes užsienio kompanijoms investuotojoms turime būti tik darbo jėga?
- Mes savo mokslo neįvertiname. Be to, mūsų verslas nėra labai į mokslą orientuotas. Čia reikėtų verslo ir valstybės pečius suremti. Pirmiausiai neleisti nutekėti protams. O dėl išskirtinių sąlygų užsieniečiams - tai tema, verta atskiro tyrimo. Iš tikrųjų jei kitiems išskirtinės sąlygos, tai galėtume ir savam verslui tokias sudaryti. Kodėl diskriminuoti savus. Ieškant išeičių, tikrai svarstytinas klausimas dėl verslo sąlygų gerinimo. Verslo sąlygos neturi būti diskriminacinės.
- Ar buvo toks istorinis atvejis, jog Lietuvos premjeras ir ūkio ministras vyktų į konkrečią mūsiškę įmonę ir viliotų ją įvairiomis lengvatomis, kad investuotų tik Lietuvoje. Tarkime, pažadėtų mokesčių lengvatas 25 metams. Atvirkščiai. Mūsų Vyriausybė ieško investuotojų užsienyje, ten piešia šviesią ateitį, labai palankią verslo aplinką, o lietuviškas verslas, spaudžiamas visai ne lengvatinių mokesčių, jau priverstas ieškoti investavimo galimybių Baltarusijoje ar Ispanijoje. Saviškius išvaikys su pagaliu, o užsieniečius privilios su meduoliais? Dėl ko stengiamasi? Dėl lietuvių ar danų?
- Mes įtikėjome, kad angelai ir dievai tik užsienyje. Savų neįvertiname. Toks tautos mentalitetas. Jei yra ryškesnis žmogus, tai jis ignoruojamas ar puolamas. Turime keistis. Juk yra nemažai jaunimo, besimokančio užsienyje. Dalis sugrįš. Neseniai skaičiau bukletą apie protų grąžinimą. Juokais įsivaizduoju, kad esu jaunesnis, nei iš tikrųjų esu, ir dirbu ne čia, bet užsienyje. Nes man reikia išvažiuoti, kad manimi imtų rūpintis. Įdomūs yra tik užsieniečiai, o kada bus parengta rimta valstybės strategija, kaip ir kur pritraukti investicijas. Valstybė neturi vaizduotės. Rimtos vadybos. Reikia valdžios supratimo. Dvidešimt metų valstybė nekuriama, tik laisva rinka. Turi būti normalios valstybinės strategijos, ypač tose srityse, kurios yra jaunos. Elito bėda - žinių ekonomika. Esame taburečių gamintojai. Dar maisto pramonė, chemija... Yra kelios tradicinės gamybos šakos. Išnaudokime ir tradicines šakas, kur verslas gana stiprus.
- Gal todėl mūsų verslininkai, nusivylę valdžios politika, patys jau pasuko į politiką?
- Tai kita tema. Aš skeptiškai į tai žiūriu. Verslas ir politika niekada neveikia rojaus sąlygomis. Tačiau reikia didesnio valdžios supratimo, kai paliečiamas nacionalinis verslas. Kodėl lieka nepanaudoti mūsų verslo ištekliai, nors tuo pat metu ieškoma investuotojų užsienyje.
- Olava Strikulienė
