Europos Sąjunga (ES) privalo žengti tvirtus žingsnius link tvaraus ekonomikos ir žmonių socialinės gerovės augimo. Nedelsiant. Dabar. Viena iš esminių sąlygų, tvirtinant Europos Komisijos pirmininko Žano Klodo Junkerio kandidatūrą buvo skubus investicijų paketas, skirtas ekonomikos gaivinimui, nedarbo mažinimui, kovai su augančiu ES piliečių skurdu. Šią savaitę vykusioje Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje, nepraėjus nė mėnesiui nuo naujosios Komisijos veiklos pradžios, mums, EP nariams, tas planas buvo pristatytas.
Jau dabar Junkerio investicijų planas, dar tituluojamas „Naujuoju kursu“, spaudoje imtas lyginti su Prezidento Franklino Ruzvelto 1933 m. JAV pasiūlytu reformų ir investicijų planu, skirtu išbristi iš Didžiosios depresijos. O kad dabartinė pokrizinė depresija tikrai yra apėmusi Europą, niekas negali ginčytis. Beatodairiškas taupymas ekonomikos ritimąsi žemyn sustabdė, tiesa, tačiau impulso judėti į priekį nedavė jokio. Šiandien ES investicijos net 370 milijardų eurų mažesnės, nei prieškriziniu laikotarpiu. 26 milijonai žmonių Europoje neturi darbo, 7,5 milijonai iš jų – jaunimas. 126 milijonai europiečių balansuoja ant skurdo ir socialinės atskirties ribos.
Tai ką gi žada mums Junkerio „Naujasis kursas“? Plane numatytos trys principinės dalys. Pirma, 2015 m. birželio mėn. bus įsteigtas naujas Europos strateginių investicijų fondas, kuriam Europos Investicijų Bankas ir ES biudžetas skirs 21 mlrd. eurų tam, kad 2015-2017 m. jis galėtų sutelkti bent 315 mlrd. eurų dydžio investicijų. Komisija tikisi, kad 1 euras, įneštas į naująjį fondą, pritrauks 15 eurų investicijų. Antra, bus sukurtas investicinių projektų atrankos mechanizmas. Trečia, bus sudarytas veiksmų planas, skirtas Europą padaryti patrauklesnę investicijoms, sumažinti administracinę ir reguliavimų naštą. Čia - tik esminiai plano principai. Visas planas gerokai detalesnis, aiškus ir buhalteriškai tikslus, bet kai ko jam vis dėl to trūksta.
Ir taip sutapo - net labai galvotam nepavyktų geriau suplanuoti – šią savaitę EP buvo pasakyta dar viena labai svarbi, gal netgi svarbesnė už Junkerio ekonomikos gelbėjimo planą, kalba. Šią savaitę į europarlamentarus kreipėsi Šv. Tėvas Pranciškus. Pagrindinis jo kalbos leitmotyvas buvo tas, kad ES yra taikos ir bičiulystės projektas, kurio centre turi būti orus žmogus. ES, norėdama kurti ateitį, privalo atsigręžti į vertybes, kurių pagrindu ji buvo sukurta – tai solidarumas, subsidiarumas, asmens orumu paremtas humanizmas, sakė Popiežius. Kokie išmintingi žodžiai. Juk tikrai, ir Junkerio investicijų planas yra kuriamas, ir visos ES institucijos dirba tam, kad žmonės geriau gyventų. Pagaliau pati ES buvo sukurta ir mes į šią bendriją stojome vardan saugesnio, patogesnio, geresnio mūsų visų gyvenimo. Kartais taip atrodo, kad atsakingi pareigūnai tą pamiršta ir ekonomikos augimas pasidaro reikalingas tik dėl gerų statistinių rodiklių, pamirštant, kas už to iš tiesų stovi.
Dėmesys žmogui, socialinėms problemoms, darbo vietų kūrimui, skurdo mažinimui yra tos paskutinės detalės, kurios sėkmingai užbaigtų Junkerio „Naujojo kurso“ dėlionę. Girdėjome pažadus, kad naujai steigiamas Europos strateginių investicijų fondas finansuos projektus, kurie ne tik atneštų ekonominės naudos, bet ir būtų socialiai naudingi, t.y. kurtų naujas, patrauklias darbo vietas, keltų viešųjų paslaugų kokybę.
Didžiosios EP politinės grupės, tame tarpe ir socialdemokratai, palaiko Junkerio investicijų planą. Bet mes reikalausime, kad plano nauda kiekvienam ES piliečiui nebūtų paskandinta ekonominių rodiklių jūroje. Kad tie pagrindiniai socialiniai tikslai – darbo vietų kūrimas ir skurdo mažinimas – kuriuos esame nusibrėžę strategijoje „Europa 2020“, būtų įgyvendinami. Kad naujam ekonominiam pakilimui mūsų senoji Europa būtų ruošiama atsižvelgiant į esmines, bendražmogiškąsias vertybes, nes tik taip galime suteikti Europos piliečiams galimybę į orų gyvenimą.
Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė
