Nors balandžio pabaigoje orai Lietuvos gyventojus kiek palepino, gegužės pradžia buvo šaltoka. Ne itin šiltas bus ir savaitgalis, nors orai po truputį gerės.
Šeštadienio naktį be žymesnių kritulių, dieną rytiniuose rajonuose kai kur trumpai palis. Naktį daug kur šalnos 0–4 laipsniai šalčio, vietomis temperatūra 2–4 laipsniai šilumos, aukščiausia dieną 10–15 laipsnių šilumos.
Sekmadienio naktį vakariniuose rajonuose daug kur krituliai, dieną vietomis trumpai palis. Žemiausia temperatūra naktį 2–7 laipsniai šilumos, vietomis šalnos 0–2 laipsniai šalčio, aukščiausia dieną 11–16 laipsnių šilumos.
Kaip praneša Lietuvos hidrologijos ir meteorologijos tarnyba, šiam mėnesiui būdingas meteorologinis reiškinys – pavasarinės šalnos.
Patys seniausi turimi rašytiniai šaltiniai byloja, jog panaši situacija pasitaikė 1486 metais: „Gegužės antrąją iškrito tiek sniego, jog buvo galima važinėti rogėmis; to paties mėnesio 21–ąją iškrito sniego iki pusės blauzdų ir buvo baisus speigas“.
Žiema ilgai buvo užsilaikiusi ir po dešimtmečio, rašoma, kad 1496 metais Baltijos jūra buvo užšalusi iki gegužės pradžios. Kitas sniego iškritimas jau minimas 1619 metų gegužės 5 d.
Nėra daug rašytinių šaltinių, kuriuose būtų aprašomas sniegas gegužės mėnesį. Kiek įdomiau apžvelgti praėjusio šimtmečio duomenis. Gegužę yra pasnigę 1927, 1935, 1952, 1955 metais. Tuo tarpu 1928 metais Lietuvoje pasnigo ir buvo labai šalti orai net birželio pradžioje. Paskutiniais dešimtmečiais sniego nei gegužės nei birželio mėnesį nepasitaikė. Tuo tarpu šių metų gegužės 2 dieną pasnigo Žemaitijoje, vietomis sniego danga siekė ir daugiau nei 20 centimetrų. Gegužės 4 d. sniego sulaukė Pietų Lietuvos gyventojai, pasnigo Lazdijų, Alytaus, Varėnos apylinkėse. O praėjusią naktį negausiai, tačiau vėl pasnigo Žemaitijoje.
