„Deficitas – 3,8 proc. – yra labai didelis. Sakyčiau, kad tai nėra kriziniai metai, kada būtų galima sau leisti dėl kažkokių objektyvių priežasčių taip ženkliai didinti biudžeto deficitą. Panašu, kad tiesiog prisidengiama gynybos argumentais, didinant išlaidas kitose srityse“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė buvusi finansų ministrė G. Skaistė.
Pasak parlamentarės, toks deficitas rodo, kad valdančiųjų socialdemokratų įsipareigojimai sunkiai suderinami su fiskalinės drausmės reikalavimais.
„Mes iškart sakėme, kad socialdemokratų pažadai nėra suderinami su fiskaline drausme. Panašu, kad tai išsipildo jau šiame biudžete, o 3,8 proc. yra tikrai didžiulis skaičius“, – teigė ji.
G. Skaistė prognozuoja, kad dėl planuojamo deficito Vyriausybė gali sulaukti pastabų tiek iš Valstybės kontrolės, tiek iš Europos Komisijos (EK).
„Manau, kad tiek Valstybės kontrolė, tiek Europos Komisija išsakys savo poziciją, kad pažeidžiama fiskalinė drausmė ir konstitucinis fiskalinės drausmės įstatymas. Pažiūrėsime, ką tai nulems ir ar biudžeto projektas bus koreguojamas“, – kalbėjo konservatorė.
Įspėja dėl brangesnio skolinimosi ir galimų sankcijų
G. Skaistės teigimu, viršijus fiskalinės drausmės reikalavimus, Lietuvai galėtų grėsti Europos Sąjungos (ES) sankcijos, o didėjantis deficitas taip pat gali neigiamai paveikti valstybės skolinimosi sąlygas.
„Yra numatytos ir nuobaudos, ir finansinės sankcijos. Paprastai tariant, baudos iš ES, kurios būtų nustatytos, jeigu fiskalinė drausmė išties būtų pažeista“, – sakė parlamentarė.
Anot jos, tokiu atveju galėtų būti pradėta perviršinio deficito procedūra, kurios metu valstybė būtų įpareigota ištaisyti pažeidimus. To nepadarius, galėtų būti taikomos finansinės sankcijos.
Panašios pozicijos laikosi ir buvusi premjerė I. Šimonytė. Jos teigimu, didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad valstybės skola brangsta, o gynybos išlaidų augimas kitų metų biudžete numatytas tik simbolinis.
„Žinoma, kad yra nerimo signalas, nes galima kiek nori sakyti, kad mes čia naudojamės tuo, jog gynybos išlaidos didelės, bet tos išlaidos nebedidėja“, – pabrėžė I. Šimonytė.
„Ateinančių metų biudžetas dėl ekonomikos augimo vis tiek didėja, bet gynybos išlaidos nėra didinamos. Jos labai simboliškai indeksuojamos – apie 30 mln. eurų. Tai reiškia, kad netgi su bendra biudžeto dinamika išlaidos gynybai santykinai mažėja“, – aiškino ji.
Pasak konservatorės, gynybos išlaidoms taikoma fiskalinė išlyga iš esmės naudojama siekiant pateisinti didelį deficitą kitose biudžeto srityse.
„Iš esmės ta gynybos išlyga naudojamasi tam, kad paaiškintum, kur tau galai nesueina kitur, nes tas bazinis, ne gynybos, deficitas yra didelis ir jam reikia skolintis rinkos sąlygomis“, – teigė I. Šimonytė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvai šiuo metu tenka refinansuoti anksčiau itin mažomis palūkanomis išleistą skolą, todėl valstybės skolos aptarnavimo išlaidos ateityje reikšmingai augs.
Kritikuoja ir šeimos politikos priemones
I. Šimonytė taip pat kritiškai vertina Vyriausybės pristatytą Šeimos paketą, kuriuo siekiama spręsti demografines problemas. Anot jos, didžioji dalis šių priemonių finansinės naštos teks vėlesniems metams.
„Iš to Šeimos paketo, su kuriuo dabar eksperimentuosime, nors niekam nepavyko – Pietų Korėjai nepavyko už 200 mlrd. eurų padaryti, mes paeksperimentuosime su 800 mln. eurų, nes ši Vyriausybė mano, kad gali eksperimentuoti mokesčių mokėtojų pinigais“, – kalbėjo konservatorė.
Pasak jos, nors kitąmet šiam paketui numatoma skirti apie 150 mln. eurų, didesnės išlaidos atsiras vėlesniais metais.
„Klausimas – o kur likęs paketas? Juk suprantate, kad likęs paketas susidės 2028 metais, labiausiai – 2029-aisiais. Problema ne tai, kas nominaliai atrodo 2027 metų biudžete, o kas bus 2028-aisiais, ir su kuo reikės kažkam tvarkytis 2029-aisiais“, – sakė I. Šimonytė.
Tuo metu G. Skaistė pažymėjo, kad kitų metų biudžete numatomas gynybos finansavimas, jos vertinimu, nepadengia anksčiau apskaičiuoto poreikio.
„Krašto apsaugos ministerija yra tikrai pasiskaičiavusi, kad išlaidos kasmet sudarys apie 5,5 proc. BVP. Tokiu atveju dabar skiriant 5 proc. mes tikrai nepadengiame poreikio, kuris buvo apskaičiuotas ir patvirtintas Valstybės gynimo taryboje“, – teigė parlamentarė.
Pristatė kitų metų valstybės biudžeto kryptis
Kaip skelbė ELTA, ketvirtadienį premjeras Mindaugas Sinkevičius pristatė pagrindines kitų metų valstybės biudžeto kryptis ir patvirtino, kad valdžios sektoriaus deficitas gali siekti 3,8 proc. BVP, taip viršydamas Mastrichto kriterijuose numatytą 3 proc. ribą.
Finansų ministras Taurimas Valys tikslaus deficito dydžio kol kas neatskleidžia, tačiau pabrėžia, kad su panašiais iššūkiais susiduria ir kitos ES valstybės. Anot jo, 12 Bendrijos šalių jau dabar prognozuoja kitąmet viršysiančios 3 proc. deficito ribą.
Ministras taip pat nurodė, kad Lietuva siekia ES fiskalinių taisyklių išimčių, susijusių su padidėjusiomis gynybos išlaidomis ir ypatinga saugumo situacija.
Vyriausybės pristatytame 2027 m. biudžeto plane gynybai numatoma skirti 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Palyginti su šių metų Krašto apsaugos ministerijos biudžetu, finansavimas turėtų padidėti 36 mln. eurų.
