Opera ne už tris skatikus

, Publikuota 2009.01.05 11:01

Vytas 2009-02-15 11:34:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Visus tuos reikalus ir dar daugiau žino ir žinojo: Brazauskas, Kirkilas, Žakaitienė, STT, FNTT, Valstybės kontrolė. Pastaroji maždaug prieš 10 metų buvo dariusi tyrimą ir rado prokuratūros dėmesio vertų pažeidimų.Kėvišui grėsė teismas, bet Brazius su Žakaitene stojo mūru, o prie Operhauzo ištisai stovėjo advokatų"Lydeka, Valiūnas ir partneriai" limuzinai ir... Kėvišas išlindo sausas. Nuo to momento jis pradėjo vogti ne tūkstančiais, o milijonais.Jeigu šį kartą vis tik bus teismas(kuo abejoju), tai išlįs tokių dalykėlių, kokių net nesat sapnavę, nes šis veikėjas dirba visais frontais.    ATSAKYTI
Nacionalinė filharmonija: negautos pajam 2009-01-09 01:09:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Valstybės kontrolė atliko veiklos auditą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje (LNF) ir įvertino jos muzikos kolektyvų koncertinių kelionių užsienio šalyse bei meno festivalių organizavimą. Pagal nuostatus LNF yra koncertinė įstaiga, jungianti šiuos muzikos kolektyvus: Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą, Lietuvos komerinį orkestrą, Kauno chorą ir kamerinės muzikos ansamblį „Musica humana“, M.K.Čiurlionio bei Vilniaus kvartetus.

Teisinio statuso problema

Per pastaruosius ketverius metus valstybės biudžeto asignavimai LNF kasmet siekdavo nuo 10 iki 11 mln. Lt, kurie sudarydavo maždaug tris ketvirtadalius LNF pajamų. LNF pajamos už koncertinę ir su ja susijusią veiklą sudarydavo maždaug vieną ketvirtadalį LNF pajamų. Remdamiesi Biudžetinių įstaigų įstatymu, auditoriai padarė audito įrodymais pagrįstą išvadą, kad LNF yra biudžetinė įstaiga.

Tyrimo metu auditoriai pripažino, kad LNF teisinis statusas nėra pakankamai reglamentuotas, nors dar 1998 m. Vyriausybė įpareigojo Kultūros ministeriją iki 1999 m. sausio 1 d. parengti atitinkamas teisės aktų pataisas. Tačiau šis Vyriausybės pavedimas nebuvo įvykdytas. Tai sudarė galimybes LNF į savo pajamas įskaityti valstybės biudžeto lėšas ir naudoti jas darbo užmokesčiui bei kitiems šios įstaigos poreikiams tenkinti. Pavyzdžiui, per pastaruosius ketverius metus LNF administracija, pažeisdama valstybės biudžeto lėšų panaudojimą reglamentuojančius įstatymus, savo nuožiūra darbo užmokesčiui ir įnašams darbuotojų socialiniam draudimui mokėti kasmet skirdavo nuo 73 iki 82 proc. valstybės biudžeto lėšų.

LNF muzikos kolektyvų uždarbiai nežinomi

Dar 1993 m. Valstybės kontrolės departamentas nustatė finansinės veiklos pažeidimus LNF organizuojant užsienio koncertines keliones ir tvarkant gaunamų pajamų apskaitą. Tada Kultūros ir švietimo ministerija Vyriausybei teigė, kad rengiama teatrų ir koncertinių organizacijų užsienyje gastrolių tvarka. Tačiau ir šis dokumentas iki šiol neparengtas.

Auditoriai nustatė, kad LNF Kultūros ministerijai pateikiami duomenys apie užsienio koncertinių kelionių skaičių, jų metu patirtas išlaidas ir gautas pajamas yra neteisingi. LNF pateikė duomenis, kad jos meno kolektyvai 1998 m. 9 kartus koncertavo užsienyje, 2000 m. - 12 kartų, o1999, 2001 ir 2002 metais visiškai nekoncertavo užsienyje. LNF duomenimis 1998 m. iš šios veiklos buvo gauta 10,3 tūkst. Lt, 2000 m. - 99 tūkst. Lt. pajamų. Išlaidos - 92,7 tūkst. Lt užsienio koncertinių kelionių organizavimui buvo parodytos tik 2000 m. Audito metu nustatyta, kad LNF kolektyvai 1998 m. 17 kartų buvo užsienio koncertinėse kelionėse, 1999 m. - 18, 2000 m. - 26, 2001 m. - 17, 2002 m. - 14. Audito metu Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija Valstybės kontrolei pateikė duomenis, kad LNF administracija arba jos vardu meno kolektyvų vadovai 29 kartus prašė išduoti pažymas, kurių pagrindu užsienio valstybės juos - pajamų gavėjus atleidžia nuo mokesčių. Auditoriai nustatė, kad per pastaruosius ketverius metus vien tik Vokietijoje buvo prašyta atleisti nuo mokesčių LNF meno kolektyvų pajamas, kurios sudarė 935 tūkst. Vokietijos markių ir 358 tūkst. eurų. Kadangi LNF pateikiami oficialūs duomenys apie užsienio koncertinių kelionių skaičių, patirtas išlaidas bei gautas pajamas neatspindi realios situacijos, o pajamos galėjo būti neapmokestintos fizinių asmenų pajamų mokesčiu, informacija apie šiuos faktus audito metu perduota teisėsaugos institucijoms tolesniam tyrimui.

Koncertų ir festivalių kaina

Auditoriai atliko LNF koncertinės veiklos pajamų ir išlaidų analizę. Nustatyta, kad „Vilniaus festivalių“ 1999-2001 metais išlaidos vidutiniškai apie 40 kartų buvo didesnės už LNF Lietuvoje surengtų koncertų išlaidas. Į „Vilniaus festivalį“ pakviestiems atlikėjams išmokėti honorarai vidutiniškai buvo 45 kartus didesni už LNF mokamų honorarų metinius vidurkius. Per 1998-2001 metus į „Vilniaus festivalį“ pakviestiems atlikėjams iš valstybės biudžeto lėšų buvo išmokėta daugiau nei 4 mln. Lt honorarų. Honorarų mokėjimo tvarka iš valstybės biudžeto asignavimų nebuvo parengta ir patvirtinta. Honorarų dydį ir mokėjimo sąlygas nustato LNF administracija, ir jie nebuvo aptariami LNF meno taryboje.

Pasirinktinai patikrinus LNF sudarytas sutartis su „Vilniaus festivalio“ atlikėjais ir rengėjais, sutarčių vykdymą ir apmokėjimą, nustatyta pažeidimų. Pavyzdžiui, 2000 m. buvęs LNF generalinis direktorius Gintautas Kėvišas, veikdamas juridinio statuso neturinčio „Vilniaus festivalio“ vardu su Šveicarijoje reziduojančia agentūra „Interarts Riviera S.A.“ pasirašė sutartį dėl orkestro „Filharmonica della Scala“ koncerto Vilniuje. Kitą sutartį tuo pačiu numeriu dėl minėto koncerto, tačiau jau LNF vardu pasirašė tuomet ėjęs direktoriaus pavaduotojo pareigas (dabar LNF generalinis direktorius) Egidijus Mikšys. Pagal šias sutartis iš LNF kasos grynaisiais pinigais buvo išmokėta daugiau nei 120 tūkst. Lt valstybės biudžeto lėšų, o 70 tūkst. JAV dolerių pervesta į sąskaitą užsienio banke. Grynųjų pinigų išmokėjimo aplinkybės ir buhalteriniai dokumentai auditoriams sukėlė įtarimų. Todėl informacija apie šiuos bei kitus faktus audito metu taip pat buvo perduota teisėsaugos institucijoms tolesniam tyrimui.

2001 m. LNF sudarė jungtinės veiklos sutartį su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru (LNOBT) dėl G.Verdžio operos „Kaukių balius“ pastatymo Trakų pilies kieme. Tačiau LNOBT choras ir orkestras operos premjeroje dalyvavo kaip nepriklausomi atlikėjai ir jiems už tai buvo priskaičiuotas autorinis atlyginimas. LNOBT vyr. chormeisteriui Česlovui Radžiūnui pagal jam išduotą įgaliojimą LNF išmokėjo beveik 28 tūkst. Lt. Audito metu LNOBT vyr. chormeisteris Č.Radžiūnas savo paaiškinime teigė, kad jis paėmė gautus pinigus ir išdalijo juos LNOBT kolektyvams, tačiau negalėjo pateikti tai patvirtinančių dokumentų.

Buvęs LNF generalinis direktorius Gintautas Kėvišas pagal autorines sutartis LNF administracijos darbuotojams Egidijui Mikšiui ir Rūtai Prusevičienei skyrė atitinkamai 5500 ir 6500 Lt autorinius honorarus už darbus, kuriuos šie privalėjo atlikti pagal savo pareigas. Tapę LNF vadovais už analogiškus darbus pastarieji autorinius honorarus skyrė G.Kėvišui: 2001 m. - 3001 Lt, 2002 m. - 6003 Lt.

Visa tai, Valstybės kontrolės nuomone, kelia abejonių dėl buvusių ir esamų LNF vadovų kompetencijos administruojant valstybės biudžeto asignavimus bei organizuojant LNF koncertinę veiklą.

Papildoma informacija: Birutė Puzienė, veiklos audito 4-ojo departamento direktorė, 262 20 80, Antanas Tiškevičius, vyriausiasis valstybinis auditorius, 262 01 91, Irmantas Dobilas, vyresnysis valstybinis auditorius 261 55 08.   ATSAKYTI
LRYTAS 2009-01-09 01:06:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Anne - tai ta dizainerė, kuri beveik prieš 40 metų graikų milijardieriui Aristotle Onassiui įrengė prabangiausią privačią tų laikų jachtą „Christina“. Aristotle skonis buvo rafinuotas - jachtos baro kėdės buvo apmuštos banginių patelių papilvės oda.   ATSAKYTI
Lietuvos rytas 2009-01-09 01:04:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Gintautas Kėvišas su žmona Rūta taip pat buvo A.Toulous pateikę užsakymą sukurti naujojo namo interjerą. Kotedže, kuriame jie gyvena, Anne yra įrengusi kelis kambarius. Lankydamasis Jungtinėse Amerikos Valstijose, Naujajame Orleane, G.Kėvišas gavo žinią apie jos mirtį.

„Pirmas jausmas, nutvilkęs po tokios žinios, - ne apie interjerą ir ne apie mano namus. Ką reiškia namas, dizainas, palyginti su talentingo žmogaus gyvybe? Nieko“, - sakė G.Kėvišas.

Ne kartą Anne buvo atvykusi į jų statybas, kartu su architektu namą skirstė į atskiras erdves. Paskui, sakė, pradėsianti daryti interjero eskizus. G.Kėvišas jos buvo prašęs, kad tam tikros namo erdvės būtų įvairių tarpusavyje derančių stilių. Pavyzdžiui, miegamasis galėtų būti įrengtas japonišku, o virtuvė - moderno stiliumi. Anne palaikė šį užsakovo norą, pareiškusi, kad toks namas būtų įdomus, o ne nuobodus.

Prieš Kalėdas Gintautas su ja kalbėjosi telefonu apie lubų karnizą. Anne sakė, kad įsivaizduoja, kaip tas karnizas turėtų atrodyti. Ji buvo labai linksma, daug juokavo, todėl G.Kėvišui pasirodė, kad ligoninėje jai nėra ką veikti. Tačiau jam sukėlė įtarimų Anne balsas - kodėl jis toks silpnas, po tulžies operacijos neturėtų toks būti.

„Anne nebuvo vienoda. Jos moteriška, trapi išvaizda slėpė labai tvirtą ir kategorišką charakterį. Dirbdama tokį darbą, bendraudama su klientais, manau, ji turėjo būti tvirta, principinga, kad sau neleistų falšo, neprotingų sprendimų. Draugų būryje ji būdavo visai kitokia - linksma ir maloni“, - pasakojo G.Kėvišas.   ATSAKYTI
Kauno diena 2009-01-09 01:01:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
G.Kėvišas yra prieš dešimt metų dalyvavęs maestro 70-ojo jubiliejaus proga Kremliuje surengtose iškilmėse. Šįsyk į Maskvą lietuvis išskrido įsitikinęs, kad ir dabar vakaro scenarijus bus panašus. Valandos trukmės koncertas, po jo - vakarienė maždaug pusei tūkstančio svečių. “Tostų maratono tikrai nebus, juk ne į Gruziją vykstame”, - pranašavo G.Kėvišas. Todėl savąjį palinkėjimą G.Kėvišas juokavo išsakysiąs nebent maestro į ausį.   ATSAKYTI
Kauno diena 2009-01-09 00:56:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Skubėjo į savo spektaklį

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Gintautas Kėvišas prisipažino, kad buvo įpuolęs į labai keblią padėtį.

Tą pačią dieną, kai rodoma „Ana Karenina“, M.Pliseckaja ir R.Ščedrinas netikėtai pranešė, kad atvažiuoja į spektaklį.

„Bilietai parduoti 110 procentų, tai yra – ir stovimi, turėjau bemat surasti vietas ypatingiems svečiams“, – sakė teatro vadovas.

„Ana Karenina“ nebuvo premjerinis spektaklis, tačiau šio baleto kūrėjas kompozitorius R.Ščedrinas ir jo gyvenimo mūza Maja niekada nepraleidžia progos Lietuvoje jį vėl pamatyti.   ATSAKYTI
Vilniaus diena Vagystė operos teatre – 2009-01-09 00:52:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
0

Vagystė operos teatre – ne atsitiktinė

© Scanpix nuotr.: Violončelė – brangus instrumentas, vien jos griežimo lazdelė kainuoja 2000 litų.


Iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro dingo violončelė. Teatro apsaugos viršininkas Mykolas Cicėnas teigia, kad vagystė nėra atsitiktinė. G.Rinkevičiaus orkestras paslaptingomis aplinkybėmis apvagiamas nuolat.

Vilniaus policijos duomenimis, gruodžio 8 dienos vakare Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro atstovas pranešė apie teatre pastebėtą vagystę. Po sekmadienio aptikta, kad iš nerakinamų patalpų dingo violončelė ir strykas (griežti skirta lazdelė). Violončelės vertė – apie 17 tūkst. litų, dar apie 2000 litų vertas strykas.

Teatro programa dėl dingusio instrumento nenukentėjo, nes pirmadieniais teatre pasirodymai nevyksta.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro apsaugos viršininkas Mykolas Cicėnas portalui sakė, kad vagysčių teatre pasitaiko, nes apskritai du procentai visuomenės žmonių turi polinkį į vagystes. Teatre pasitaiko asmeninių daiktų vagysčių, tačiau muzikos instrumentas, anot jo, iš teatro pavogtas pirmą kartą. M. Cicėno nuomone, tokio tipo vagystes ištirti sudėtinga, tačiau jos tikrai nėra atsitiktinės, o tikslinės.

Iš teatro pavogta violončelė priklauso Gintaro Rinkevičiaus orkestrui, kuris operos ir baleto teatre dirba puse etato. Mykolas Cicėnas sakė, kad šio orkestro nariai apvagiami ne pirmą kartą, jo žiniomis, buvęs apvogtas ir vieno iš jų butas. „Visas šis reikalas painus, tikėkimės, kad tiksliau išaiškins kriminalistai“, – sakė jis.

G. Rinkevičiaus orkestras, pavadintas Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, koncertuoja Vilniaus Kongresų rūmuose. Orkestro Ūkio ir komercijos skyriaus vadovas Martynas Būdvytis portalui patvirtino, kad pavogta jų orkestro muzikanto violončelė. Anot jo, operos teatre nuolat vyksta panašios vagystės.   ATSAKYTI
http://dievas.wordpress.com/ 2009-01-09 00:22:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Naujųjų naktis gražiai įrodė senas tiesas, kad Naujieji ateina, tu nori to ar ne, senieji išeina, o VEKS toliau plauna pinigus, nors jau senai yra paduoti į teismą ar dar kažkur toliau ir įrodymai kaltumu senai įrodyti, valstybė toliau nieko nedaro ir vaidina labai pareigingą. Tad galime savęs paklausti, ar norime tokioje valstybėje gyventi? Turbūt net ir tos naivios lietuvių grąžinimo iš emigracijos populistinės pastangos, kad vat čia mes čia jūsų laukiame, esame pasiruošę, dirbame jus priimti, o ten yra tik kančia ir šaltis, tad grįžkite, mielieji, mes jūsų laukiame, neveikia net pačių naiviausių vaikų ir bukapročių lietuvaičių į kuriuos šios pastangos yra nukreiptos.



Sugrįžtant prie Naujųjų nakties būtų gaila pasidžiaugti ore sudegintais milijonais ir greitai iškilsiančiais ne tik operos ir baleto teatro vadovo (Kevišas?) rūmais, bet ir dar kokiais penkiolika. Atrodo, kad jau senai galėjo pastatyti ne vieną gerą kalėjimą tiems vagims, o pasirodo patys toliau augina aukso rūmus ir nežabotas prerijas valstybinių miškų urėdijose.



Vėl sugrįžtant ten pat galima pasidžiaugti ir tais pačiais mongolais totoriais ar lietuviais statybininkais kurie gan įžvalgiai mėgino skaičiuoti 3 milijonus paleistus į orą, tačiau suskaičiavo tik kelis tūkstančius. Visi aiškiai suprato, kad šių metų vaizdas ne ką skyrėsi nuo praeitų, o biudžetas akivaizdžiai buvo sotesnis. Net eilinis lietuvis spjaudėsi krauju žiūrėdamas į skystus saliutus. Televizija parodė vos 2 interviu paimtus gatvėje, matyt, visi kiti turėjo aiškesnę nuomonę ir teko ją pratrinti…



Count down buvo ne laukiant žavingos naujųjų metų akimirkos, o skaičiuojant nuo trijų milijonų iki kokių 2 326 905 litų. Likusius skaičiuosime plytomis ir sienų apdaila, senoviniais baldais ir sietynais VEKS vadovybės, valdybos ir tarybos ateinančių metų rūmų salėse. O juk buvo toks geras planas paleisti raketą „žemė-oras“ į saliutų eskadrilę ir filmuoti kaip lekia oran valdovų rūmai ir galbūt net katedra, o 3 milijonai taip greit ištirpsta, kad niekas net nesureaguoja. Ir tai turėjo suorganizuoti patys organizatoriai.



Simboliniai 3 milijonai, kaip ir tiek pat apdainuotųjų respublikos gyventojų, nors tiesa yra, kad gyventojų aptirpo iki dviejų, o biudžetas iki ne pilno vieneto. Kažkaip čia viskas kaip visada susirišę, visi plovimai ir ištekėjimai vienas kitą veja, ir mūsų pasididžiavimo skaičius matyt jei dar nėra toks, tai greitai bus nepilnas vienetas…   ATSAKYTI
Salom eA 2009-01-09 00:15:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kiek mokėjo ISRAELIs ?   ATSAKYTI
Brangiausi lietuviai, Veidas 2009-01-09 00:13:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Lietuvos teatro režisūros korifėjai Eimuntas Nekrošius ir Oskaras Koršunovas už spektaklio pastatymą užsienyje gauna per 80 tūkst. Lt. O tokių spektaklių jie gali pastatyti po keturis penkis. Ir Lietuvoje režisierių honorarai didėja - tarkime, jei O.Koršunovas sutiktų pastatyti spektaklį dramos teatre, jam būtų mokama 70 tūkst. Lt (Lietuvoje teatro režisierių pajamos už spektaklio pastatymą svyruoja nuo 20 iki 70 tūkst. Lt)", - teigia Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovas Egmontas Jansonas.
Teatro aktorių talento finansinis įvertinimas yra apgailėtinas -vidutiniškai 1600 Lt. Keliuose darbuose dirbantis, gerą vardą turintis aktorius maksimaliai Lietuvoje gali uždirbti iki 5 tūkst. Lt.
Šiek tiek geriau savo talentą parduoti sekasi operos ir baleto artistams bei dirigentams. Žinoma, už etatą operos ir baleto teatre mokama nedaug, tačiau mūsų žvaigždžių pasirodymai užsienio teatrų scenose gali būti įvertinti nuo 2 iki 20 tūkst. eurų. Brangiausiai vertinama, žinoma, operos solistė Violeta Urmanavičiūtė (Urmana).
"Paprastai artistų vertę apibrėžia tokie veiksniai, kaip salės arba teatrai, kuriuose jie koncertuoja, artistai ir dirigentai, su kuriais jie pasirodo, orkestrai, su kuriais jie groja arba jiems diriguoja. Taigi pagal šiuos parametrus V.Urmana yra absoliuti lyderė, nes koncertuoja visuose keturiuose žymiausiuose pasaulio teatruose", - aiškina Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Gintautas Kėvišas.
Be V.Urmanos, didelio įvertinimo sulaukia arba turėtų sulaukti ir operos solistai Irena Milkevičiūtė, Vladimiras Prudnikovas, dirigentas Gintaras Rinkevičius, balerina Eglė Špokaitė.
Maža šalis - maži honorarai   ATSAKYTI
Diena Media inf. 2009-01-08 23:56:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Nors Vilniaus Laurų kvartalą juosianti nelegali tvora turėjo būti nugriauta iki gruodžio 30 d., bet nei apsaugos postas, nei tvora iki šiol nėra nugriauti.

Vilniaus apskrities administracijai nepavyksta visuomenei sugrąžinti valstybinės reikšmės miško, kurį atsitvėrė namų savininkų bendrija sostinės Laurų kvartale, informuoja LTV naujienų tarnyba.

Tuo metu Aplinkos ministerija ketina imtis iniciatyvos savavališkai pastatytą tvorą Laurų kvartale nugriauti savo jėgomis.

Dar lapkritį Aplinkos ministerija nustatė, kad Vilniaus Laurų kvartale namų savininkų bendrija neteisėtai atsitvėrė beveik 11 hektarų valstybinės reikšmės miško, už kvartalo ribų savavališkai pastatė apsaugos būdelę, o per mišką upės link vedantį keliuką panaikino.

Tarp šiame kvartale įsikūrusių gyventojų yra vieni turtingiausių Lietuvos žmonių – „Vilniaus prekybos“ savininkai, buvęs „Leo LT“ vadovas Rymantas Juozaitis, Operos ir baleto teatro direktorius Gintautas Kėvišas.

Vilniaus apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas namų savininkų bendriją įpareigojo iki gruodžio 30 d. savavališkai pastatytą apsaugos postą nukelti, o tvorą grąžinti į geodezininkų nustatytas ribas.

Tačiau ir antradienį postas nukeltas nebuvo, o tvora nenugriauta.

„Apsaugos darbuotojas pateikė mums 2008 m. gruodžio 24 d. teismo nutartį, kad mūsų visi protokolai, nutarimai ir reikalavimai yra laikinai sustabdyti“, – LTV Naujienų tarnybai sakė Vilniaus apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus pavaduotojas Vytautas Dockus.

Pasak specialisto, dabar dėl reikalavimų nevykdymo bus bylinėjamasi.

Tuo metu Aplinkos ministerija ketina svarstyti galimybę nelegalius statinius nugriauti savo jėgomis. „Mes nematėme tų teismo nutarčių dėl sustabdymo, tačiau tai, matyt, yra apskrities tyrimo reikalai ir, jeigu tie reikalai nepajudės iš vietos, Aplinkos ministerijoje bus svarstoma galimybė patiems, galbūt su miškų urėdijos pagalba, nugriauti statinius. Galvojama apie tvoros nugriovimą, nes įstatymais nustatyta teisė piliečiams lankytis valstybiniame miške, o šiuo atveju pastatyta tvora riboja tokią teisę“, – teigė Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento direktorius Robertas Klovas.

Apsvarstyti teisiškai susiklosčiusią padėtį ir imtis aktyvesnių veiksmų dėl tvoros nugriovimo ir apsaugos posto nukėlimo Aplinkos ministerija ketina sausio pradžioje.
Aplinkos ministerija rekomendavo per du mėnesius Vilniaus ir kitoms savivaldybėms patikrinti, ar ir kitų privačių sklypų savininkai nėra užgrobę valstybei priklausančio miško.   ATSAKYTI
delfi 2009-01-08 23:44:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
G. Kėvišas: M. Rostropovičius būdavo ten, kur manydavo turįs būti „Mstislavas Rostropovičius buvo genialus žmogus visomis prasmėmis – ir muzikoje, ir kultūroje, ir gyvenime. Jo indėlio mastą reikėtų lyginti su pasaulinių žmonių“, - DELFI sakė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius Gintautas Kėvišas.


Pasak G. Kėvišo, iki pat mirties M. Rostropovičius neturėjo pilietybės – tai simbolizavo dirigentą esant pasaulio žmogumi ir bylojo, kad nė su vienu kraštu jis savęs nesieja. Tačiau G. Kėvišas sako, kad M. Rostropovičius save vis dėlto laikė Rusijos žmogumi.

„Neabejoju, nors tiksliai nežinau, kad jo paskutinė valia būti palaidotam ir netgi mirti Rusijoje, dėl to šių metų pradžioje jis, būdamas labai sunkios būklės, staiga atsidūrė Maskvoje“, - teigė G. Kėvišas.

Jis sako, kad iki paskutinių dienų dirigentas turėjo Monako pasą, kuriame vietoj tautybės buvo įrašas „unspecified“ (nenustatytas – DELFI).   ATSAKYTI
Pedagogikos žodynas 2009-01-08 23:44:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Altruizmas – (angl. altruism) 1) žmogaus vertybinių orientacijų sistema, kurios svarbiausias dorovinio vertinimo motyvas ir kriterijus yra kito žmogaus ar socialinės bendrijos interesai. (Psichologijos žodynas, 1993 m., psl. 13); 2) asmenybės vertybių orientacijos sistema, kurioje dorovės vertinimo motyvais ir kriterijais yra kito žmogaus arba socialinės grupės interesai, nesavanaudiškas rūpinimasis kitų gerove ir pasiryžimas dėl kitų paaukoti net save. Altruizmo priešybė – egoizmas. (V. Kučinskas. “Socialinis darbas švietimo sistemoje”. 2000 m.); 3) moralinis principas, kuriuo vadovaujantis, nesavanaudiškai, aukojant asmeninius interesus, rūpinamasi kitų gerove. Jo priešybė – egoizmas. Altruizmas – aukščiausia socialinės asmenybės išsivystymo pakopa, žmogaus socialinio subrendimo rodiklis. Altruistas aukojasi tiek kolektyvo, tiek atskiro individo labui. Tačiau altruizmas turi būti sveikas, protingas. Jeigu altruistas atsisako savo gerovės vardan kito, jis daro žalą ne tik sau, bet ir aplinkai. Atsisakyti ne tik savo interesų, bet ir gerovės retsykiais, be abejo, yra neišvengiama.. (Pedagogikos žodynas. 1993 m. Vilnius.)   ATSAKYTI
Viešųjų ryšių agentūra "Media Baltijos v 2009-01-08 23:37:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Filharmonija gedi
"Williams" pasitraukimas iš Lietuvos tapo tikru gedulu Nacionalinei filharmonijai, kuri neteks savo didžiausio mecenato. Dabartinis Nacionalinės filharmonijos direktorius Egidijus Mikšys teigia, jog "Williams" pasitraukimas "yra didelė finansinė netektis". Tačiau E.Mikšys neatskleidė, kiek "Williams" sumokėjo filharmonijai, tačiau už-šuninė, jog tai didžiausia kokią filharmonija yra kada nors gavusi. Dėl pasitraukiančio rėmėjo verkia E.Mikšys, tačiau, matyt, dar labiau verkia buvęs, o gal ir dabartinis neoficialus Nacionalinės filharmonijos vadovas Gintautas Kėvišas, neseniai tapęs Operos ir baleto teatro direktoriumi. Manoma, jog būtent G.Kėvišas prikalbino "Williams" remti filharmoniją bei jo rengiamą "Vilniaus festivalį".   ATSAKYTI
Nemalk.lt 2009-01-08 23:26:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kaip D.Nedzinskas mainė sklypą su sąvaržėle
Ketvirtadienis, Vasario 21, 2008

Šiandien ant svarstyklių lėkštelių padėsime du sklypus po 20 arų. Vienas žymiajame „VP dešimtuko“ Laurų kvartale, kitas Turniškėse. Mat, lygiai prieš metus įvyko šių sklypų mainai. Laurų kvartalo sklypo savininkai Vaida ir Darius Nedzinskai jiems nuosavybės teise priklausančią žemę išsikeitė į tokio pat dydžio žemę Turniškėse, kuri priklausė Saliomei ir Adolfui Ginaičiams, Prezidento A.M.Brazausko giminaičiams.

Indeksuotos tiek vieno, tiek kito sklypo vertės - vienodos, o kokia šių sklypų rinkos vertė, itin sunku būtų nustatyti, nes abu sklypai gan uždarose teritorijose, kuriose apsigyventi „bet kas“ negalėtų. Jei ant vienos svarstyklių puselės galėtume sudėti tokius Laurų kvartalo kaimynus, kaip Vladas ir Julius Numavičiai, Gintaras Marcinkevičius, Eglė Marcinkevičiūtė, Mindaugas, Valentinas ir Kęstutis Bagdonavičiai, kiti „VP dešimtuko“ akcininkai, gyvenantys ne nuosavuose, o bendrovei priklausančiuose namuose bei tokie žmonės kaip Elvyra Regina Ginaitienė, Darius Rakštelis, Jolanta Bivainytė, Lijana Mesnokovič, Jan Ramaševski, Kęstutis Virketis, Kęstutis Sirutis, Vygantas Brajis, Pranas Krištopaitis, Tomas Degutis, Gintautas Galvanauskas, Gintautas Kėvišas, tai kitoje lėkstelės pusėje kaip atsvara būtų turniškiečiai Gediminas Kirkilas, Valdas Adamkus, A.M.Brazauskas, Juozas Magelinskas, Jonas Rasymas, O.Piskunova, Gintautas Zinkevičius, Rytis Muraška, Edminas Bagdonas, Gytė Grigonytė ir Karapet Babajan, Asta Ungulaitienė, Audronė Jagminienė ir kt. Sudėtingas išbandymas svarstyklėms.

Visgi, jei sklypų vertė vienoda, jei kaimynai savo galiomis panašūs, tai gal ir nereikėtų stebėtis, jog žmonės išmainė sklypus. Tačiau Nemalk.lt tai neatrodo lygiaverčiai mainai. Mat, Laurų kvartale, buvusioje D.Nedzinsko žemėje stovi 2005 08 03 baigtas statyti 323 kvadratinių metrų namas. Tuo tarpu A.Ginaičio buvusioje žemėje stovinčiam namui, D.Nedzinskas išsiėmė leidimą statybai jau išsimainęs sklypus bei 2008 spalį statybas baigė.

Kodėl D.Nedzinskas kaip priedą pridėjo daugiau nei šešių nulių vertą namą? Ar vien tik dėl kaimynystės su valdžios vyrais ar tai itin subtili pakišos valdžiai forma?   ATSAKYTI
Kauno diena 2009-01-08 23:09:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
- Pamėgau slidinėjimą. Planuojame ir šiemet su žmona bei sūnumi vykti į Austriją. Dar labai mėgstu vaikščioti po kalnus, ne, alpinizmu neužsiimu, tik kaip mėgėjas. Kita didžiulė mano aistra - Afrika.

Afrika ir kalnai yra du dalykai, kurie priverčia pamiršti viską pasaulyje ir geriausiai atpalaiduoja. Savana, safaris (svajingai pasakoja). Esu buvęs Kenijoje, Tanzanijoje, Pietų Afrikoje. Dabar su keletu draugų bendraminčių, kurie nemėgsta pasyvaus poilsio, planuojame kelionę į Botsvaną, Namibiją, Mozambiką. Kelionėse man daug komforto nereikia. Svarbu kuo daugiau pamatyti. Šiemet vasarą kelios šeimos kemperiu pervažiavome visą Škotiją, Angliją, apsistodavome kempinguose. Pernai taip keliavome po Norvegiją.

- Girdėjau, kad pietauti kone kasdien važiuojate į namus. Šiais laikais tai labai reta. Ir kaip laiko surandate?

- Kai dirbi su komanda, viršvalandžių nėra. Ir pietų pertrauką gali skirti maloniam bendravimui prie pietų stalo, o ne reikalams tvarkyti (nors kartais tenka daryti ir tai). Tikrai važiuoju namo, štai ir šiandien, kai baigsime šnekėtis, jau bus priešpiečių metas. Žmona Rūta mėgsta šeimininkauti, bus paruošusi kokių lengvų užkandžių, dažniausiai salotų. Ji čia specialistė, sveikai stengiasi mane maitinti.

O pietausime po darbo, vakare, kai visi susirinksime į namus. Sūnus Martynas, LRT 2 televizijos kanalo vadovas, irgi dar su mumis gyvena. Bendri pietūs - tai įprasta kiekvieną vakarą, aišku, kai nėra spektaklių, renginių, premjerų, nesu išvykęs į komandiruotę. Tiesa, dar turime tradiciją dviese su sūnumi vieną kartą per savaitę mieste kartu suvalgyti priešpiečius nedideliame itališkame restoranėlyje. Susitinkame, pasikalbame apie darbą, problemas.

- Ką Jūsų gyvenime reiškia šeima?

- Ji užima labai svarbią vietą. Ir ne tik žmona Rūta, sūnus Martynas, bet ir tėvai. Jų visų dėka esu laimingas žmogus. Tokie santykiai mano šeimoje greičiausiai susiklostė dėl to, kad mano tėvai yra ideali pora. Jų bendras gyvenimas - pavyzdys, kuriuo seku ir aš, bendravimas su jais - malonumas, jų išmintis - turtas.   ATSAKYTI
kauno diena 2009-01-08 23:02:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
- Kodėl tie milijonai ir vėl skiriami Operos ir baleto teatrui, o ne kuriam nors kitam, ar ne? O ką pasakytumėte apie paskutinį investicinį projektą, kurio vertė visus tiesiog pribloškė: vis dėl- to bemaž 80 milijonų scenos rekonstrukcijai - milžiniški pinigai. Daugelis pagalvojo: oho, koks įžūlumas.

- Svarbiausia, kad mes viską darome atvirai, skaidriai. Paskelbėme konkursą norėdami įsitikinti, kiek kainuotų scenos rekonstrukcijos darbai. Neslėpsiu, suma ir mane patį iš pradžių šokiravo. Ji išties pribloškianti. Bet kai įsigilini, sužinai kodėl, viskas atrodo kitaip. Juk šis teatras 30 metų neremontuotas. Viskas susidėvėję, sudilę. Jo renovacija prasidėjo tik prieš keletą metų. Be to, pažvelgus į kitų šalių teatrus, kurie yra įdiegę naujas technikos sistemas, paaiškėja, kad mūsų paskelbtos sumos yra realios.

Bet langai, kėdės, kilimai ir visa kita yra visiškai nieko verti, jei nebus atnaujinta scena. Jei menininkas - vokalistas, baleto artistas, muzikantas ar režisierius neturės galimybių dirbti. Be to, tai darosi ir nesaugu. Pradedi spektaklį, bet neaišku, ar jį pabaigsi, ar kas nors neatsitiks. Kas pas mus važiuos, jei nebus normalių sąlygų? Taip ir liktume provincija. O mes juk deklaruojame tikslą tapti žinomi teatro ir muzikos pasaulyje.

Grįžtant prie tų 80 milijonų, ne per metus, gal dvejus ar trejus, o gal ir dar daugiau išdėliosime šias investicijas. Kai ką galima išbraukti, kai ką atidėti. Šiuolaikinės technologijos brangiai kainuoja, nieko nepadarysi. Be to, įvertinta finansiškai situacija leidžia teisingai numatyti svarbiausių darbų etapus keliems metams į priekį. Tam ir skelbėme konkursą, kad tai sužinotume.   ATSAKYTI
vsitui 2009-01-07 13:47:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Nebus ramu. Bus pavyduolių, negavusių vaidmenų .Bus bobelių, niekaip neįkišančių į teatrą negabių vyrelių.   ATSAKYTI
vsit 2009-01-07 13:29:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Faktas yra veinas: is tokios oficialios algos tokiu turtu nesukrausi. Jei turi kaip pateisint pajamas tegul taip ir padaro tada visiems bus ramu

Taskas   ATSAKYTI
Aidai 2009-01-07 11:21:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kokiu jums dar faktu reikia....Paziurekit i VOB spektakliu tvarkarasti,ir pamatysit,kad greitai teatro Lietuva nebetures,koks repertuaras,kokie solistai dainuoja.....pries ta vagi buvo viskas nepalyginamai geriau.
Kad ir pvz:Rygos opera per sezona rodo apie 200 spektakliu,mazdaug 25
pavadinimu.....
O aisku vazineti su Bentli,zmogui kurio oficiali alga siekia 7000,paprasciausia vulgaru....
   ATSAKYTI
REKLAMA
Į viršų