Nors Vilniaus Laurų kvartalą juosianti nelegali tvora turėjo būti nugriauta iki gruodžio 30 d., bet nei apsaugos postas, nei tvora iki šiol nėra nugriauti.

Vilniaus apskrities administracijai nepavyksta visuomenei sugrąžinti valstybinės reikšmės miško, kurį atsitvėrė namų savininkų bendrija sostinės Laurų kvartale, informuoja LTV naujienų tarnyba.

Tuo metu Aplinkos ministerija ketina imtis iniciatyvos savavališkai pastatytą tvorą Laurų kvartale nugriauti savo jėgomis.

Dar lapkritį Aplinkos ministerija nustatė, kad Vilniaus Laurų kvartale namų savininkų bendrija neteisėtai atsitvėrė beveik 11 hektarų valstybinės reikšmės miško, už kvartalo ribų savavališkai pastatė apsaugos būdelę, o per mišką upės link vedantį keliuką panaikino.

Tarp šiame kvartale įsikūrusių gyventojų yra vieni turtingiausių Lietuvos žmonių – „Vilniaus prekybos“ savininkai, buvęs „Leo LT“ vadovas Rymantas Juozaitis, Operos ir baleto teatro direktorius Gintautas Kėvišas.

Vilniaus apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas namų savininkų bendriją įpareigojo iki gruodžio 30 d. savavališkai pastatytą apsaugos postą nukelti, o tvorą grąžinti į geodezininkų nustatytas ribas.

Tačiau ir antradienį postas nukeltas nebuvo, o tvora nenugriauta.

„Apsaugos darbuotojas pateikė mums 2008 m. gruodžio 24 d. teismo nutartį, kad mūsų visi protokolai, nutarimai ir reikalavimai yra laikinai sustabdyti“, – LTV Naujienų tarnybai sakė Vilniaus apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus pavaduotojas Vytautas Dockus.

Pasak specialisto, dabar dėl reikalavimų nevykdymo bus bylinėjamasi.

Tuo metu Aplinkos ministerija ketina svarstyti galimybę nelegalius statinius nugriauti savo jėgomis. „Mes nematėme tų teismo nutarčių dėl sustabdymo, tačiau tai, matyt, yra apskrities tyrimo reikalai ir, jeigu tie reikalai nepajudės iš vietos, Aplinkos ministerijoje bus svarstoma galimybė patiems, galbūt su miškų urėdijos pagalba, nugriauti statinius. Galvojama apie tvoros nugriovimą, nes įstatymais nustatyta teisė piliečiams lankytis valstybiniame miške, o šiuo atveju pastatyta tvora riboja tokią teisę“, – teigė Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento direktorius Robertas Klovas.

Apsvarstyti teisiškai susiklosčiusią padėtį ir imtis aktyvesnių veiksmų dėl tvoros nugriovimo ir apsaugos posto nukėlimo Aplinkos ministerija ketina sausio pradžioje.
Aplinkos ministerija rekomendavo per du mėnesius Vilniaus ir kitoms savivaldybėms patikrinti, ar ir kitų privačių sklypų savininkai nėra užgrobę valstybei priklausančio miško.

G. Kėvišas: M. Rostropovičius būdavo ten, kur manydavo turįs būti „Mstislavas Rostropovičius buvo genialus žmogus visomis prasmėmis – ir muzikoje, ir kultūroje, ir gyvenime. Jo indėlio mastą reikėtų lyginti su pasaulinių žmonių“, - DELFI sakė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius Gintautas Kėvišas.


Pasak G. Kėvišo, iki pat mirties M. Rostropovičius neturėjo pilietybės – tai simbolizavo dirigentą esant pasaulio žmogumi ir bylojo, kad nė su vienu kraštu jis savęs nesieja. Tačiau G. Kėvišas sako, kad M. Rostropovičius save vis dėlto laikė Rusijos žmogumi.

„Neabejoju, nors tiksliai nežinau, kad jo paskutinė valia būti palaidotam ir netgi mirti Rusijoje, dėl to šių metų pradžioje jis, būdamas labai sunkios būklės, staiga atsidūrė Maskvoje“, - teigė G. Kėvišas.

Jis sako, kad iki paskutinių dienų dirigentas turėjo Monako pasą, kuriame vietoj tautybės buvo įrašas „unspecified“ (nenustatytas – DELFI).

Altruizmas – (angl. altruism) 1) žmogaus vertybinių orientacijų sistema, kurios svarbiausias dorovinio vertinimo motyvas ir kriterijus yra kito žmogaus ar socialinės bendrijos interesai. (Psichologijos žodynas, 1993 m., psl. 13); 2) asmenybės vertybių orientacijos sistema, kurioje dorovės vertinimo motyvais ir kriterijais yra kito žmogaus arba socialinės grupės interesai, nesavanaudiškas rūpinimasis kitų gerove ir pasiryžimas dėl kitų paaukoti net save. Altruizmo priešybė – egoizmas. (V. Kučinskas. “Socialinis darbas švietimo sistemoje”. 2000 m.); 3) moralinis principas, kuriuo vadovaujantis, nesavanaudiškai, aukojant asmeninius interesus, rūpinamasi kitų gerove. Jo priešybė – egoizmas. Altruizmas – aukščiausia socialinės asmenybės išsivystymo pakopa, žmogaus socialinio subrendimo rodiklis. Altruistas aukojasi tiek kolektyvo, tiek atskiro individo labui. Tačiau altruizmas turi būti sveikas, protingas. Jeigu altruistas atsisako savo gerovės vardan kito, jis daro žalą ne tik sau, bet ir aplinkai. Atsisakyti ne tik savo interesų, bet ir gerovės retsykiais, be abejo, yra neišvengiama.. (Pedagogikos žodynas. 1993 m. Vilnius.)

Filharmonija gedi
"Williams" pasitraukimas iš Lietuvos tapo tikru gedulu Nacionalinei filharmonijai, kuri neteks savo didžiausio mecenato. Dabartinis Nacionalinės filharmonijos direktorius Egidijus Mikšys teigia, jog "Williams" pasitraukimas "yra didelė finansinė netektis". Tačiau E.Mikšys neatskleidė, kiek "Williams" sumokėjo filharmonijai, tačiau už-šuninė, jog tai didžiausia kokią filharmonija yra kada nors gavusi. Dėl pasitraukiančio rėmėjo verkia E.Mikšys, tačiau, matyt, dar labiau verkia buvęs, o gal ir dabartinis neoficialus Nacionalinės filharmonijos vadovas Gintautas Kėvišas, neseniai tapęs Operos ir baleto teatro direktoriumi. Manoma, jog būtent G.Kėvišas prikalbino "Williams" remti filharmoniją bei jo rengiamą "Vilniaus festivalį".

Kaip D.Nedzinskas mainė sklypą su sąvaržėle
Ketvirtadienis, Vasario 21, 2008

Šiandien ant svarstyklių lėkštelių padėsime du sklypus po 20 arų. Vienas žymiajame „VP dešimtuko“ Laurų kvartale, kitas Turniškėse. Mat, lygiai prieš metus įvyko šių sklypų mainai. Laurų kvartalo sklypo savininkai Vaida ir Darius Nedzinskai jiems nuosavybės teise priklausančią žemę išsikeitė į tokio pat dydžio žemę Turniškėse, kuri priklausė Saliomei ir Adolfui Ginaičiams, Prezidento A.M.Brazausko giminaičiams.

Indeksuotos tiek vieno, tiek kito sklypo vertės - vienodos, o kokia šių sklypų rinkos vertė, itin sunku būtų nustatyti, nes abu sklypai gan uždarose teritorijose, kuriose apsigyventi „bet kas“ negalėtų. Jei ant vienos svarstyklių puselės galėtume sudėti tokius Laurų kvartalo kaimynus, kaip Vladas ir Julius Numavičiai, Gintaras Marcinkevičius, Eglė Marcinkevičiūtė, Mindaugas, Valentinas ir Kęstutis Bagdonavičiai, kiti „VP dešimtuko“ akcininkai, gyvenantys ne nuosavuose, o bendrovei priklausančiuose namuose bei tokie žmonės kaip Elvyra Regina Ginaitienė, Darius Rakštelis, Jolanta Bivainytė, Lijana Mesnokovič, Jan Ramaševski, Kęstutis Virketis, Kęstutis Sirutis, Vygantas Brajis, Pranas Krištopaitis, Tomas Degutis, Gintautas Galvanauskas, Gintautas Kėvišas, tai kitoje lėkstelės pusėje kaip atsvara būtų turniškiečiai Gediminas Kirkilas, Valdas Adamkus, A.M.Brazauskas, Juozas Magelinskas, Jonas Rasymas, O.Piskunova, Gintautas Zinkevičius, Rytis Muraška, Edminas Bagdonas, Gytė Grigonytė ir Karapet Babajan, Asta Ungulaitienė, Audronė Jagminienė ir kt. Sudėtingas išbandymas svarstyklėms.

Visgi, jei sklypų vertė vienoda, jei kaimynai savo galiomis panašūs, tai gal ir nereikėtų stebėtis, jog žmonės išmainė sklypus. Tačiau Nemalk.lt tai neatrodo lygiaverčiai mainai. Mat, Laurų kvartale, buvusioje D.Nedzinsko žemėje stovi 2005 08 03 baigtas statyti 323 kvadratinių metrų namas. Tuo tarpu A.Ginaičio buvusioje žemėje stovinčiam namui, D.Nedzinskas išsiėmė leidimą statybai jau išsimainęs sklypus bei 2008 spalį statybas baigė.

Kodėl D.Nedzinskas kaip priedą pridėjo daugiau nei šešių nulių vertą namą? Ar vien tik dėl kaimynystės su valdžios vyrais ar tai itin subtili pakišos valdžiai forma?

- Pamėgau slidinėjimą. Planuojame ir šiemet su žmona bei sūnumi vykti į Austriją. Dar labai mėgstu vaikščioti po kalnus, ne, alpinizmu neužsiimu, tik kaip mėgėjas. Kita didžiulė mano aistra - Afrika.

Afrika ir kalnai yra du dalykai, kurie priverčia pamiršti viską pasaulyje ir geriausiai atpalaiduoja. Savana, safaris (svajingai pasakoja). Esu buvęs Kenijoje, Tanzanijoje, Pietų Afrikoje. Dabar su keletu draugų bendraminčių, kurie nemėgsta pasyvaus poilsio, planuojame kelionę į Botsvaną, Namibiją, Mozambiką. Kelionėse man daug komforto nereikia. Svarbu kuo daugiau pamatyti. Šiemet vasarą kelios šeimos kemperiu pervažiavome visą Škotiją, Angliją, apsistodavome kempinguose. Pernai taip keliavome po Norvegiją.

- Girdėjau, kad pietauti kone kasdien važiuojate į namus. Šiais laikais tai labai reta. Ir kaip laiko surandate?

- Kai dirbi su komanda, viršvalandžių nėra. Ir pietų pertrauką gali skirti maloniam bendravimui prie pietų stalo, o ne reikalams tvarkyti (nors kartais tenka daryti ir tai). Tikrai važiuoju namo, štai ir šiandien, kai baigsime šnekėtis, jau bus priešpiečių metas. Žmona Rūta mėgsta šeimininkauti, bus paruošusi kokių lengvų užkandžių, dažniausiai salotų. Ji čia specialistė, sveikai stengiasi mane maitinti.

O pietausime po darbo, vakare, kai visi susirinksime į namus. Sūnus Martynas, LRT 2 televizijos kanalo vadovas, irgi dar su mumis gyvena. Bendri pietūs - tai įprasta kiekvieną vakarą, aišku, kai nėra spektaklių, renginių, premjerų, nesu išvykęs į komandiruotę. Tiesa, dar turime tradiciją dviese su sūnumi vieną kartą per savaitę mieste kartu suvalgyti priešpiečius nedideliame itališkame restoranėlyje. Susitinkame, pasikalbame apie darbą, problemas.

- Ką Jūsų gyvenime reiškia šeima?

- Ji užima labai svarbią vietą. Ir ne tik žmona Rūta, sūnus Martynas, bet ir tėvai. Jų visų dėka esu laimingas žmogus. Tokie santykiai mano šeimoje greičiausiai susiklostė dėl to, kad mano tėvai yra ideali pora. Jų bendras gyvenimas - pavyzdys, kuriuo seku ir aš, bendravimas su jais - malonumas, jų išmintis - turtas.

- Kodėl tie milijonai ir vėl skiriami Operos ir baleto teatrui, o ne kuriam nors kitam, ar ne? O ką pasakytumėte apie paskutinį investicinį projektą, kurio vertė visus tiesiog pribloškė: vis dėl- to bemaž 80 milijonų scenos rekonstrukcijai - milžiniški pinigai. Daugelis pagalvojo: oho, koks įžūlumas.

- Svarbiausia, kad mes viską darome atvirai, skaidriai. Paskelbėme konkursą norėdami įsitikinti, kiek kainuotų scenos rekonstrukcijos darbai. Neslėpsiu, suma ir mane patį iš pradžių šokiravo. Ji išties pribloškianti. Bet kai įsigilini, sužinai kodėl, viskas atrodo kitaip. Juk šis teatras 30 metų neremontuotas. Viskas susidėvėję, sudilę. Jo renovacija prasidėjo tik prieš keletą metų. Be to, pažvelgus į kitų šalių teatrus, kurie yra įdiegę naujas technikos sistemas, paaiškėja, kad mūsų paskelbtos sumos yra realios.

Bet langai, kėdės, kilimai ir visa kita yra visiškai nieko verti, jei nebus atnaujinta scena. Jei menininkas - vokalistas, baleto artistas, muzikantas ar režisierius neturės galimybių dirbti. Be to, tai darosi ir nesaugu. Pradedi spektaklį, bet neaišku, ar jį pabaigsi, ar kas nors neatsitiks. Kas pas mus važiuos, jei nebus normalių sąlygų? Taip ir liktume provincija. O mes juk deklaruojame tikslą tapti žinomi teatro ir muzikos pasaulyje.

Grįžtant prie tų 80 milijonų, ne per metus, gal dvejus ar trejus, o gal ir dar daugiau išdėliosime šias investicijas. Kai ką galima išbraukti, kai ką atidėti. Šiuolaikinės technologijos brangiai kainuoja, nieko nepadarysi. Be to, įvertinta finansiškai situacija leidžia teisingai numatyti svarbiausių darbų etapus keliems metams į priekį. Tam ir skelbėme konkursą, kad tai sužinotume.

Nebus ramu. Bus pavyduolių, negavusių vaidmenų .Bus bobelių, niekaip neįkišančių į teatrą negabių vyrelių.

Faktas yra veinas: is tokios oficialios algos tokiu turtu nesukrausi. Jei turi kaip pateisint pajamas tegul taip ir padaro tada visiems bus ramu

Taskas

Kokiu jums dar faktu reikia....Paziurekit i VOB spektakliu tvarkarasti,ir pamatysit,kad greitai teatro Lietuva nebetures,koks repertuaras,kokie solistai dainuoja.....pries ta vagi buvo viskas nepalyginamai geriau.
Kad ir pvz:Rygos opera per sezona rodo apie 200 spektakliu,mazdaug 25
pavadinimu.....
O aisku vazineti su Bentli,zmogui kurio oficiali alga siekia 7000,paprasciausia vulgaru....