Smurto artimoje aplinkoje bylą išnagrinėjo Vilniaus apylinkės, o po pateiktos apeliacijos ir Vilniaus apygardos teismas. Abu teismai sutiko, kad smurtavusio vyro kaltė įrodyta.
Kaltu pripažintam vilniečiui skirtas laisvės apribojimas vieneriems metams. Jis įpareigotas bausmės vykdymo laikotarpiu be leidimo nekeisti gyvenamosios vietos ir tęsti darbą, o jo netekus – registruotis Užimtumo tarnyboje.
Taip pat jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nukentėjusiai žmonai Tomas K. įpareigotas sumokėti 700 eurų neturtinę žalą bei net 1150 eurų advokato paslaugoms apmokėti.
Užpuolė lovoje
Bylos duomenimis, konfliktas tarp sutuoktinių kilo 2019 m. rugsėjo 7 d. jau po vidurnakčio. Apie 2 val., bute sutuoktiniai susibarė.
Moteriai jau gulint lovoje, Tomas K. tyčia viena ranka suėmė jai už burnos, o kita ranka – už dešinės rankos žasto ir stipriai suspaudė.
Netrukus vyras ją paleido ir išėjo iš kambario, bet tuo viskas nesibaigė. Grįžęs jis vėl uždengė moteriai burną ir dar kartą suspaudė jai kaklą.
Vėliau teisme nukentėjusioji pasakojo, kad smaugimo veiksmas tęsėsi apie minutę. Tokie veiksmai moteriai sukėlė fizinį skausmą, liko mėlynės.
Neigė smurtavęs
Tomas K. savo kaltės teisme nepripažino. Nuteistasis apeliacinėje instancijoje prašė jį išteisinti bei panaikinti skirtus įpareigojimus, poveikio priemones ir apribojimus.
Jis taip pat prašė atmesti byloje pareikštą civilinį ieškinį, kuriuo iš nuteistojo nukentėjusiosios naudai priteista 700 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 1150 eurų advokato paslaugoms apmokėti.
Anot jo, nepagrįstai konstatuota, kad nuteistojo kaltė įrodyta visiškai, o išvada dėl tariamai padarytos nusikalstamos veikos yra nepagrįsta ir neteisėta.
Esą pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, vadovavosi abejotinais, nepatikimais ir prieštaringais duomenimis.
„Pirmosios instancijos teismas vienus, nuteistąjį teisinančius įrodymus, ignoravo, o kitus – atmetė, kritiškai nevertino nukentėjusiosios ir liudytojų paaiškinimų bei kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, nors tam buvo pagrindas“, – apeliaciniame skunde aiškino Tomas K.
Smurtautojas pyko ir dėl to, kad dėl nesuprantamos priežasties visai nepasisakyta dėl nuteistojo darbovietės pateiktos charakteristikos apie jį, kuri parengta remiantis objektyviais duomenimis.
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, jog įvykis įvyko tarp giminystės ryšiu susijusių asmenų, todėl neaišku, kiek tikslūs ir teisingi yra nukentėjusiosios bei įvykio nemačiusių liudytojų paaiškinimai.
Dėl įtemptų santykių tarp jo ir žmonos, nukentėjusioji, anot Tomo K., situaciją galėjo traktuoti perdėtai ir sureikšminti galbūt patirtą skausmą.
Prieš smurtautoją teisme liudijo ir nukentėjusiosios motina. Anot Tomo K., žmonos ir uošvienės parodymai buvo nenuoseklūs ir prieštaraujantys vieni kitiems.
Nukentėjusioji esą apkalbėjo nuteistąjį, teigdama, kad jis griebė ranka jai už kaklo ir stipriai suspaudęs iki minutės smaugė.
Vis dėlto, Vilniaus apygardos teismo tokie argumentai neįtikino. Tomo K. skundas buvo atmestas, jis taip pat įpareigotas papildomai sumokėti 300 eurų už advokato paslaugas.
