Pradėjus kasti namo pamatus gali paaiškėti, kad po žeme slypi seniai pamirštos kapinės, apie kurias nežinojo net pats sklypo pardavėjas. Tokiu atveju savininkui gali tekti ne tik stabdyti statybas, bet ir keisti projektą ar susidurti su papildomomis išlaidomis.
Rasti palaikai gali sujaukti statybų planus
Advokatų kontoros „Njord“ advokatas Sigitas Barakauskas naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad privačiame sklype aptikti žmonių palaikai dar nereiškia, jog savininkui teks atsisakyti planų statyti namą. Vis dėlto toks radinys gali gerokai apsunkinti statybas, sumažinti sklypo vertę ar net apriboti galimybes juo naudotis.
„Tokiu atveju statybos darbai radimvietėje paprastai turi būti sustabdyti, o apie radinį nedelsiant informuojamos kompetentingos institucijos. Palaikų negalima savarankiškai atkasti, perkelti ar kitaip tvarkyti. Pirmiausia turi būti nustatyta, ar rasti pavieniai palaikai, archeologinis radinys ar buvusių kapinių teritorija. Tolesnės pasekmės priklausys nuo tyrimų rezultatų“, – teigė advokatas.
Pasak jo, atlikus tyrimus statybas gali būti leidžiama tęsti, tačiau kartais tenka koreguoti projektą, perkelti planuojamą pastatą į kitą sklypo vietą ar apsaugoti dalį teritorijos. Jeigu nustatoma, kad radinys turi kultūros paveldo vertę, sklypui gali būti taikomi ir gerokai griežtesni apribojimai.
S. Barakauskas taip pat pabrėžė, kad tokių situacijų Lietuvoje jau yra pasitaikę. Teismuose jau yra nagrinėti ginčai, kai privačiame sklype, kuriame buvo išduotas leidimas statyti gyvenamąjį namą, pradėjus darbus aptikti žmonių kaulai, o statybos buvo sustabdytos.
Ar galima susigrąžinti už sklypą sumokėtus pinigus?
Advokato teigimu, jeigu tik įsigijus sklypą paaiškėja, kad jame yra senų palaidojimų, dėl kurių atsiranda reikšmingų apribojimų, pirkėjas tam tikrais atvejais gali reikalauti atsakomybės iš pardavėjo.
„Nežinomi palaidojimai ar dėl jų nustatyti reikšmingi statybų apribojimai gali būti laikomi paslėptu žemės sklypo trūkumu, jeigu ši aplinkybė egzistavo jau sklypo įsigijimo metu, pirkėjui nebuvo žinoma ir objektyviai mažina sklypo vertę ar galimybę jį naudoti pagal paskirtį“, – aiškino S. Barakauskas.
Anot advokato, tokiu atveju pirkėjas gali siekti sumažinti sklypo kainą, reikalauti atlyginti pagrįstas išlaidas, o išskirtinėmis aplinkybėmis – net nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir susigrąžinti sumokėtus pinigus.
Vis dėlto, teisininko teigimu, kiekviena situacija vertinama individualiai. Jeigu sklypu ir toliau galima naudotis pagal paskirtį, nors ir su tam tikrais apribojimais, tinkamesnis sprendimas galėtų būti kainos sumažinimas.
„Sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė, kuri galėtų būti svarstoma tuomet, jeigu nustatytas trūkumas yra esminis, jo negalima pašalinti priimtinomis priemonėmis arba dėl jo pirkėjas iš esmės negauna to, ko pagrįstai tikėjosi įsigydamas sklypą“, – pažymėjo advokatas.
Kas atlygintų patirtus nuostolius?
Dar sudėtingesnė situacija gali susiklostyti tuomet, kai sklypo savininkas jau būna investavęs į namo projektą, pradėjęs statybas ar pasiėmęs paskolą, tačiau dėl rastų palaikų darbai sustoja. S. Barakausko teigimu, tokiais atvejais galima siekti nuostolių atlyginimo, tačiau vien to, kad statybos pabrango ar užsitęsė, nepakanka.
„Reikalaujamos atlyginti išlaidos turėtų būti ne tik pagrįstos, bet ir turėti tiesioginį priežastinį ryšį su sklypo trūkumu. Vien aplinkybės, kad statybos tapo brangesnės ar užsitęsė, nepakaktų. Paskolos palūkanos ir kitos finansavimo išlaidos taip pat teoriškai gali būti prašomos atlyginti, tačiau jos turėtų būti vertinamos individualiai“, – aiškino jis.
Advokatas atkreipė dėmesį, kad svarbu ir tai, ar pardavėjas žinojo apie sklype esančius palaidojimus. Jeigu jis tokią informaciją turėjo, tačiau nuo pirkėjo nuslėpė, tai galėtų sustiprinti pastarojo poziciją reikalaujant atlyginti žalą.
Vis dėlto pardavėjo atsakomybė gali kilti ir tuomet, kai jis pats apie palaidojimus nieko nežinojo: „Tai, kad palaidojimai paaiškėjo tik pradėjus statybas, savaime nepaneigia pardavėjo atsakomybės. Pardavėjas atsako už neatitikimą, buvusį nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui metu, net jeigu jis paaiškėja vėliau.“
Anot S. Barakausko, kilus ginčui pirkėjui nebūtina įrodyti, kad pardavėjas sąmoningai nuslėpė informaciją. Tačiau jis turi pagrįsti, kad sklypas iš tiesų turėjo reikšmingą trūkumą, apie kurį pirkimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti.
Apie dalį aptiktų kapaviečių Lietuvoje nepranešama
Archeologas Gintautas Zabiela naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad atvejų, kai atliekant statybos ar žemės kasimo darbus netikėtai aptinkama žmonių palaikų, Lietuvoje pasitaiko. Vis dėlto nustatyti tikrąjį tokių radinių mastą sudėtinga, nes apie dalį jų atsakingos institucijos taip ir nesužino.
„Sunku pasakyti, kaip dažnai tokių atvejų pasitaiko, nes tam tikra dalis aptiktų palaidojimų yra nuslepiama. Nežinome, ar tai didesnė, ar mažesnė dalis. Apie radinius nepraneša statytojai, savininkai ir kiti asmenys, nenorėdami turėti problemų dėl tolesnių tyrimų ar nekilnojamojo turto. Dalis visuomenės mano, kad dėl tokių radinių jų turtas gali nuvertėti“, – aiškino archeologas.
Pasak jo, specialistus dažniausiai pasiekia informacija tik apie oficialiai užfiksuotus palaidojimus. Tuo metu kai kurie radiniai lieka nuslėpti, o aptikti palaikai kartais tiesiog užkasami arba sunaikinami.
„Apie tuos atvejus, kai palaikai aptinkami, bet vėliau tiesiog užkasami ar kitaip sunaikinami, dažniausiai nieko nežinome. Kartais apie tokius radinius sužinome tik praėjus dešimtmečiams, iš kitų žmonių pasakojimų. Tai nuolat egzistuojanti problema“, – teigė G. Zabiela.
Lietuvoje gali būti tūkstančiai nežinomų kapaviečių
Archeologo teigimu, Lietuvoje gali būti gerokai daugiau senųjų kapaviečių, nei šiuo metu yra oficialiai žinoma. Dalis jų per šimtmečius buvo pamirštos, o buvusių kapinių vietose šiandien gali būti dirbama žemė ar vykdomos statybos.
„Anksčiau, iki XX amžiaus pradžios, beveik kiekvienas didesnis kaimas kai kuriose vietovėse turėdavo savo kapavietes. Šiuo metu Lietuvoje žinoma apie 2–3 tūkstančius registruotų kapaviečių. Tačiau kaimai keitėsi, kai kurie sunyko per karus, epidemijas ir kitus istorinius įvykius. Todėl greičiausiai dar ne vienas tūkstantis tokių kapaviečių yra užmirštos“, – pasakojo G. Zabiela.
Anot jo, kalbama daugiausia apie istorinių laikų palaidojimus, siekiančius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės susidarymo laikotarpį. Kai kurių kapaviečių vietas dar gali žinoti vietos gyventojai, tačiau ši informacija nėra plačiai pasklidusi.
Kaip pavyzdį G. Zabiela pateikė 2021 metais vykdytus archeologinius žvalgymus maždaug 165 kilometrų ilgio dujotiekio trasoje nuo Širvintų rajono iki Lenkijos sienos. Nors teritorija jau anksčiau buvo žvalgyta, o projektuojant trasą atsižvelgta į žinomas archeologines vietoves, ekspedicijos metu vis tiek aptikta iki tol nežinomų palaidojimo vietų.
„Tai buvo jungtinė penkių institucijų ekspedicija. Nepaisant ankstesnių žvalgymų, aptiktos ir tyrinėtos, atrodo, mažiausiai dvi iki tol nežinotos valstybės laikų kapavietės. Tai rodo, kad tokių nežinomų kapaviečių Lietuvoje dar yra pakankamai daug“, – atskleidė archeologas.
Radus vienus palaikus, gali paaiškėti, kad tai – ištisos kapinės?
G. Zabiela atkreipė dėmesį, kad vienoje vietoje aptikti žmogaus kaulai neretai gali būti tik pirmasis ženklas, jog po žeme slypi gerokai didesnė laidojimo vieta: „Dažniausiai pirmųjų palaikų aptikimas reiškia, kad susidurta ne su pavieniu palaidojimu, o su iki tol nežinomų kapinių dalimi. Žinoma, kartais pasitaiko ir pavienių palaidojimų, kai žmogus dėl įvairių aplinkybių būdavo palaidotas ne kapinėse, o kitoje vietoje. Tačiau tokie atvejai retesni.“
Archeologas pasakojo, kad aptikus palaikus pirmiausia tiriama jų radimo vieta. Jeigu aplink randama daugiau kapų, galima spręsti, kad tai buvusios kapinaitės ar didesnis kapinynas. Tačiau nustatyti tikslias jo ribas ne visada paprasta.
Jo teigimu, senosios kapavietės dažnai neturi jokių žemės paviršiuje matomų požymių, todėl net ir aptikus kelis palaidojimus gali būti neaišku, kiek toli jie tęsiasi: „Kai kuriais atvejais reikėtų ištirti nemažą kapinyno dalį, kad būtų galima pasakyti, kiek jis tęsiasi viena ar kita kryptimi.“
Vis dėlto, anot G. Zabielos, šiais laikais archeologiniai tyrimai paprastai atliekami tik toje teritorijoje, kuri būtina numatytiems statybos ar infrastruktūros darbams. Jeigu likusi kapavietės dalis netrukdo planuojamam projektui, ji gali būti paliekama nepaliesta. Tačiau jeigu statybų toje vietoje išvengti neįmanoma, palaidojimus būtina ištirti.
Ką daryti savo sklype radus žmogaus kaulų?
Archeologas pabrėžė, kad netikėtai aptikus palaikus pirmiausia svarbu jų neliesti ir nebetęsti žemės kasimo darbų. Mat iš pirmo žvilgsnio ne visada įmanoma nustatyti, ar tai senas archeologinis palaidojimas, ar gerokai naujesnis radinys, galintis būti susijęs su nusikaltimu.
„Aptikę nežinomą kapavietę mes nežinome, iš kokio laikotarpio ji yra. Tai gali būti labai senas palaidojimas, bet gali būti ir XX amžiaus įvykis, susijęs su kriminalinėmis aplinkybėmis. Pagal galiojančius įstatymus apie tokius radinius turėtų būti pranešama atitinkamoms institucijoms“, – aiškino G. Zabiela.
Pasak jo, apie archeologinę vertę galinčius turėti radinius turėtų būti informuojamas Kultūros paveldo departamentas, tačiau praktikoje ne visos tokios vietos sulaukia tinkamo dėmesio. Archeologas atkreipė dėmesį, kad net kai kurie jau žinomi archeologiniai objektai ilgai laukia oficialaus įregistravimo.
„Jeigu įmanoma, toje vietoje reikėtų nutraukti žemės kasimo darbus. O jeigu statybos būtinos, reikėtų prisiimti išlaidas, reikalingas tam, kad palaidojimai būtų tinkamai ištirti, palaikai iškelti ir perlaidoti. Juk kapai negali likti po keliais, namais ar kitais statiniais“, – teigė archeologas.
G. Zabielos manymu, didžiausia problema yra ne pats palaikų aptikimas: „Problema ta, kad tokios vietos vėliau nesulaukia deramos pagarbos, apsaugos arba nėra tinkamai ištiriamos.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
