Pernai prekybos žmonėmis mastai Lietuvoje sumažėjo, bet problemos liko tos pačios. 2007 m. į nevyriausybines organizacijas kreipėsi beveik perpus mažiau aukų nei pernai – 56 moterys (2006 m. – 110, 2005 m. – 135).
Specialistės pripažįsta, kad statistiniai duomenys gali būti apgaulingi. Didelė dalis prievartą patyrusių moterų lieka gyventi užsienyje ir sulaukia pagalbos iš tų šalių tarnybų.
„Jei per operaciją užsienio policija suima 15 Lietuvos ir Latvijos piliečių, mes galime sužinoti tik apie vieną, kuri bus nepilnametė“, – trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje sakė Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro vadovė dr. Audra Sipavičienė.
Anot TMO projektų vadovės Ritos Augutienės, dažniau nukenčia 17–23 metų neišsilavinusios ir skurstančios merginos. Penktadalis jų – nepilnametės.
Pastebima tendencija, kad kiekvienais metais prekybos žmonėmis aukomis tampa vis žemesnio išsilavinimo asmenys, neretai – jauni žmonės, paliesti proto negalės. 87 proc. ekonominė padėtis prieš išvykstant buvo bloga arba labai bloga. Aukos dažniausiai vežamos į Europos Sąjungos šalis.
„Pažemintos moterys dažniausiai negali siekti teisingumo. Po didelių emocinių traumų jos dažnai neprisimena konkrečių vietovių ir faktų, neturi įkalčių tyrėjams. Jei byla ir pasiekia teismą, aukos interesai dažniausiai nėra apginti.
Nusikaltėliai dažniausiai turi pakankamai lėšų nusisamdyti gerus advokatus, kurie teisiniais terminais išsuka klientą. Tuo tarpu mes savo aukoms samdome pigesnius advokatus, kad dažnai pasijaučia teismo procese“ , – kalbėjo Lietuvos Carito projekto „Pagalba prekybos moterims ir prostitucijos aukoms“ vadovė Kristina Mišinienė.
Periferijoje labai ryški policijos pareigūnų abejingumo problema. Anot K. Mišinienės, kartais išryškėja net viduramžiškas požiūris.
TMO duomenų bazė prekybos žmonėmis aukoms fiksuoti sukurta 2004 metais, ją parėmė Karališkoji Nyderlandų ambasada.
