Nuo liepos mėnesio keisis nedarbo išmokos: „Sistema yra per dosni“

TAIP PAT SKAITYKITE:

Stiprus žemės drebėjimas sukrėtė gyventojus: žuvusiųjų ir sužeistųjų daugėja

Kaune darbo metu apdegė darbininkas: „Ranką biškį ir koją biškį“

Politikai jau dalijasi naujas ministrų vietas: „Nesinori neperšokus griovio pasakyti op“

Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Užimtumo tarnybos klientė, buvusi parduotuvės vedėja Aušra, darbo neteko užsidarius parduotuvei. Moteris svarsto mokytis apskaitos, kad po pusmečio galėtų vėl dirbti ir užsidirbti.

+17

„Atsistojau į Darbo biržą po 15 metų darbo vienoje įmonėje. Pagalvojau, galiu ir pastovėti 3–6 mėnesius, ne taip dažnai čia būnu“, – pasakojo bedarbė Aušra.

„Sodra“ perspėja, kad jau kitą mėnesį keisis nedarbo išmokų skaičiavimo tvarka. Siekiant apsaugoti žmones nuo skurdo, mažiausios išmokos didės 110 eurų – nuo 240 iki 350 eurų. Didžiausios išmokos didės 160 eurų – nuo 1460 iki 1620 eurų.

Norintys nedarbo išmoką gauti pakartotinai turės būti išdirbę ilgiau nei iki šiol.

„Tai skatins žmones aktyviau įsitraukti į darbo rinką. Tokių, kurie nenorėdavo dirbti, nėra daug, tačiau tokia yra valstybės politika ir Europos praktika“, – sakė „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Evaldas Mikutis.

Jaunimas dažniau naudojasi nedarbo išmoka

Keisdami nedarbo išmokų dydžius, valdantieji mėgina spręsti sudėtingą nedarbo problemą – kaip apsaugoti nuo skurdo mažiausias pajamas gaunančius ir priešpensinio amžiaus žmones, tačiau kartu užkirsti kelią piktnaudžiavimui, skatinti darbo paieškas ir užtikrinti, kad darbo netekę gyventojai gautų jų buvusį atlyginimą bei sumokėtus mokesčius atitinkančias išmokas.

„Anksčiau žmogus gaudavo nedarbo išmoką, po 12 mėnesių palaukdavo ir vėl galėdavo ją gauti. Tokių dalykų nebebus“, – teigė „Sodros“ skyriaus vedėjas Rimantas Mitkevičius.

„Sodros“ atstovai pastebi, kad jaunimas iki 25 metų dažniau nei vyresni žmonės keičia darbus ir naudojasi nedarbo išmokomis.

Verslo atstovai teigia, kad Lietuvoje nedarbo išmokos ir po pakeitimų išliks pernelyg dosnios, todėl dalis žmonių ir toliau liks vadinamuosiuose nedarbo spąstuose, kai gyventi iš išmokų apsimoka labiau nei dirbti.

„Sistema yra per dosni. Žmogus, išėjęs iš darbo, iš pašalpų sistemos gali susikombinuoti panašias pajamas“, – kalbėjo Lietuvos verslo konfederacijos patarėjas Vilius Kriaučiūnas.

Darbdaviai prognozuoja, kad nepaisant reformos valdantiesiems nepavyks Nedarbo draudimo fondo ištraukti iš deficito. Užpernai išmokos viršijo įmokas 20 mln. eurų. Pernai fondas surinko beveik pusę milijardo eurų įmokų, tačiau išmokoms išleido beveik 50 mln. eurų daugiau, nei surinko.

Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.