Nuo liepos 1 d. – dar naujovių sveikatos srityje: šių skyrių dalyje ligoninių gali nebelikti

Nuo liepos 1 d. sveikatos apsaugos ministerija atnaujintus Vaikų ligų skyrių finansavimo paslaugų kriterijus. 

„Pagrindinė data, kuri nustatytų pokytį, būtų 2026 metų liepos 1 diena, iki to laiko tikimės rasti bendrą sutarimą ir su Savivaldybių asociacija, ir su visomis suinteresuotomis pusėmis, diskutuojame su gydytojais ir rajonų ligoninių vadovais, koks optimaliausias sprendimas būtų“, – po susitikimo su prezidentu žurnalistams sakė ji.

TAIP PAT SKAITYKITE:

„Metus lauki vizito, o pasitinka tušti koridoriai“ – pacientai širsta dėl kilometrinių eilių pas gydytojus

Šiuos pacientus gydytojai norėtų išprašyti visam laikui: „Gali elgtis, kaip nori, o medikai turi viską iškentėti“

Pasiekė ribą: viena didžiųjų ligoninių net sustabdė registraciją pas šiuos gydytojus

Ligoninėms – dvi alternatyvos

Šiuos pokyčius su prezidentu pirmadienį aptarusi sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė teigė, kad vaikų ligų gydymo prieinamumą regionuose ketinama išsaugoti, tačiau tam nebūtinai išliks Vaikų ligų skyriai.

Pasak ministrės, jei vienose ligoninėse Vaikų ligų skyriai išliks, kitoms yra siūlomos dvi alternatyvos.„Ministerijoje esame aiškiai nusprendę, kad Lietuvoje kiekviename iš apskričių centrų dešimtyje regionų gydymo įstaigose būtų išsaugoti ir veiktų Vaikų ligų skyriai. (...) 

Šiuo metu rajono ligoninėms siūlomos dvi alternatyvos – lankstus inovatyvus pediatrinių paslaugų modelis, kai skubios pagalbos priėmimo skyriuje dirba pediatras, veikia stebėjimo palata ir vaikų dienos stacionaras, veikiantis 14 val. per parą.

Taip pat greitosios pagalbos tarnyba esant kritiniam atvejui perveža vaiką į vieną iš dešimties regionų centruose esančių gydymo įstaigų. Antra alternatyva – Vaikų ligų skyriai tose ligoninėse, kurios norėtų juos išsaugoti, o ne pasirinktų lankstų pediatrinį modelį“, – kalbėjo ji.

Pasak M. Jakubauskienės, šiuo metu yra maždaug 10 ligoninių, kurios svarstytų alternatyvas, kokį variantą pasirinkti – išlaikyti Vaikų ligų skyrių ar pasirinkti teikti dienos stacionaro paslaugas. 

Tuo metu ne vienoje savivaldybėje Vaikų ligų skyriai jau yra uždaryti ir tai daugiausiai susiję su demografiniais pokyčiais savivaldybėse.

Vienodos subsidijos ligoninėms 

Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius savo ruožtu pabrėžė, kad finansinės paskatos rajonų ligoninėms turėtų būti suvienodintos ir didesnės, kad jos atitiktų realią finansinę situaciją bei užtikrintų pediatrijos paslaugų prieinamumą arčiau gyventojų namų.

„Vienas iš būdų yra nediferencijuoti tų vadinamų finansinių paskatų arba subsidijų rajono ligoninėms (…), kad nebūtų skiriamas papildomas finansavimas, jeigu yra skatinama uždaryti tam tikrus skyrius, kad subsidija būtų vienodo dydžio, ji būtų didesnė, atlieptų finansinę situaciją rajono ligoninėse ir iš esmės gyventojams užtikrintų, kad pediatrijos paslaugos yra arti gyventojų namų“, – teigė šalies vadovo patarėjas.

Tuo metu reaguodamas į Kretingos mero kritiką dėl pirminio SAM siūlymo patarėjas pabrėžė, kad jis dar bus tobulinamas.

„Tame siūlyme buvo numatoma, kad jeigu yra uždaromas stacionarus vaikų ligų skyrius ir perkeliamos tam tikros paslaugos į skubios pagalbos priėmimo skyrių, tai būtų išmokama 200 tūkst. eurų tam tikra subsidija. Jeigu skyrius išlaikomas stacionarus, būtų skiriama 100 tūkst. eurų subsidija. Iš esmės prezidentas pasiūlė suvienodinti šiuos dydžius, kitaip sakant, padvigubinti sumą, kuri būtų skiriama rajono ligoninėms už tai, kad jos išlaikytų stacionarius vaikų ligų skyrius“, – sakė jis.

Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministrė M. Jakubauskienė pažymėjo, jog 40 tūkst. gyventojų riba buvo tik vienas iš kriterijų.

„40 tūkst. gyventojų yra vienas iš kriterijų, kuris galėtų būti taikomas. Kaip žinote, dabar yra tik diskusijos (…), ieškome sprendimo. Jis galėtų būti taikomas atsižvelgiant į savivaldybių apimtis ir regionus pagal dydį, kur mums, Lietuvai, tikrai būtų svarbu, kad Vaikų ligų skyriai tose gydymo įstaigose išliktų“, – sakė ministrė.

Baimė ir dėl kitų skyrių uždarymo

Lietuvos savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius teigia, kad susitikime Prezidentūroje išgirdo, kad vaikų ligų skyriai išliks.

„Tuo pačiu sutarėme, kad sudarysime darbo grupę, (...) kuri tikrai spręs, kaip išlaikyti šituos skyrius toliau, kad jie egzistuotų, kad juose būtų modernizuojama įranga, tobulinama paslaugų kokybė, prieinamumas. Tai turbūt svarbiausia žinia tai, kad vaikų ligų skyriai tikrai išliks“, – sakė S. Mockevičius.

Pasak jo, rajoninės ligoninės baiminasi, kad gali būti uždaromi ir kiti, ne tik vaikų ligų skyriai.

„Yra parengtas teisės aktas, kuriame taip pat yra dėl chirurgijos paslaugų, dėl akušerijos, tai tikrai dėl visko kalbėsime. Dėl kitų mes nekalbėjom, kadangi šiandien buvo tiktai dėl vaikų ligų skyrių, bet aš manau, kad ir kiti dalykai, kalba apie chirurgiją, turi būti peržiūrėti, kadangi rajonų ligoninės yra iš esmės atraminės ligoninės, jeigu tai būtų kažkokia ekstremali situacija ir niekada nesuvažiuos, nesuveš nei į Kauną, nei į Vilnių, nei į Šiaulius, nei į Panevėžį visų ligonių, todėl kuo jos bus stipresnės, tuo bus stipresnė bendruomenė, atsparesnė, o tuo bus stipresnė visa mūsų šalis“, – teigė meras.

Pirmadienį vykusiame G. Nausėdos susitikime su ministre, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininke Lina Šukyte-Korsake ir Lietuvos savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininku, Jurbarko rajono meru Skirmantu Mockevičiumi buvo aptarti būdai, kaip pagerinti šių paslaugų prieinamumą regionuose. 

„Esant įtvirtintam daugiamečiam sveikatos draudimo fondo finansų padidinimui, prezidento nuomone, būtina atitinkamai adaptuoti ir sveikatos apsaugos politiką, žvelgti į ją labiau per regioninės ekonomikos principus. (…) Prezidentas mato labai didelį sveikatos apsaugos ministrės norą siekti geresnio sveikatos paslaugų prieinamumo regionuose. Tai yra labai pozityvu“, – kalbėjo V. Augustinavičius.