Prisipažinusi, kad giliai naujosios Vyriausybės programos dar nenagrinėjo, I. Šimonytė sakė, kad pirmoji dalis esanti „universalūs principai, kuriems turbūt vargiai kas prieštarautų“.
„Antra dalis, kurioje kalbama apie tai, ką ateinanti Vyriausybė paveldi iš šios Vyriausybės, mano nuomone, apibūdintina kaip selektyvi atmintis ir tikrovės neigimas atskirais atvejais. <...> Matau problemų suderinti tuos įsipareigojimus su kitais įsipareigojimais. Žinau, kad programoje taip pat kalbama apie fiskalinę drausmę, apie Mastrichto kriterijų laikymąsi, apie euro įvedimą. Ir kaip tai dera su įsipareigojimais, viena vertus, didinti išlaidas praktiškai visose srityse, kita vertus, mažinti valstybės pajamas per įvairias mokesčių lengvatas ir mokesčių mažinimą, man sunku įsivaizduoti“, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo aiškino paskutines dienas finansų ministrės poste dirbant I. Šimonytė.
„Jeigu tai bus daroma taip, kaip buvo žadama prieš rinkimus, tai gali turėti labai pavojingą poveikį valstybės finansams, nes per šiuos 4 metus man atrodo ir buvę opozicijoje turėjo suvokti, kad nedrausmingas valstybės finansų valdymas gali atnešti labai daug problemų visiems Lietuvos žmonėms“, – aiškindamas savo požiūrį į naujosios valdžios ketinimus didinti išlaidas viešajam sektoriui, tarp jų kelti tarnautojų ir biudžetininkų atlyginimus, pirmadienį žurnalistams sakė jau po kelių dienų postą užleisiantis laikinasis premjeras Andrius Kubilius.
Jis pridūrė, kad jeigu būtų siekiama kai kuriuose Lietuvos rajonuose įvesti dvikalbystę, reikėtų „labai atidžiai nagrinėti, ar jie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai – tiek dėl pavardžių rašymo, tiek dėl pavadinimų rašymo, gatvių pavadinimų rašymo“.
