Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius, sociologas Vladas Gaidys portalui tv3.lt teigė, kad rugsėjo mėnesio duomenimis, net 18 proc. rinkėjų dar neapsisprendę, už ką balsuoti. Dar 8,8 proc. rinkėjų iš viso ketina nebalsuoti.
„Sprendimą priimsiu prie balsadėžės“
Lukiškių aikštėje tv3.lt pakalbintas Jonas teigė, kad prie balsadėžės pasirinks, už kurią partiją balsuoti, nes dar neapsisprendė.
„Už ką balsuosiu vienmandatėje – tai jau žinojau seniai, bet už kokią partiją, tai dar renkuosi, kol stoviu eilėje. Sprendimą priimsiu prie balsadėžės“, – prieš žengdamas į balsavimo vietą sakė Jonas.
Pasak vyro, žmonės gauna per mažai informacijos apie politikų darbus, todėl sunku pasirinkti.
„Paskui taip gaunasi, kad žmonės balsuoja už tuos, kurie arba nesupranta, ką daro, arba už tuos, kurie į Seimą papuola po kažkokio skandalo“, – pridūrė jis.
Pasak vyro, reikėtų daugiau dėmesio skirti vaikų ugdymui, kad jie nuo mažens skirtų politines pažiūras, susidarytų savo nuomonę, apie vieną ar kitą partiją: „Kad skirtų grūdus nuo pelų. Kad vėliau kuo mažiau netyčiukų į Seimą papultų.“
Naujai išrinktam Seimui vyras nubrėžė svarbiausius darbus: „Svarbiausia, netaisyti to, kas nesugriuvę. Laikytis toliau Europinio ir transatlantinio kurso, kokį Lietuva yra pasirinkusi.“
Lukiškių aikštėje balsavimo laukiantis Kristupas taip pat tvirtino, kad paskutinėmis dienomis apsisprendė. Vyrui apsispręsti padėjo debatai.
„Prieš kelias dienas apsisprendžiau. Per debatus atkrito labai daug partijų, nes pamatėme, kaip kandidatai nepasiruošę ateina į debatus, nesugeba net sakinio pasakyti. Sužinojome, ką jie galvoja. Liko tikrai nedaug partijų, už kurias galima balsuoti.
Keista, kai žmonės eina į politiką, bet nieko bendro su tuo neturi. Tuomet labai lengvai atsisijoja tokios partijos per debatus“, – sakė jaunuolis.
Prieš rinkimus politinių partijų programas atsivertęs Tadas teigė sudvejojęs dėl savo apsisprendimo.
„Stabiliai balsuodavau už tuos pačius, bet paskutinę savaitę truputį sudvejojau. Senos partijos pradeda keisti programas, savo požiūrį, o tas išmuša iš vėžių: ar rinktis tuos pačius, ar pereiti prie kitų. Taip savo vertybes pakeitusios partijos rizikuoja prarasti rinkėjus“, – kalbėjo Tadas.
Jaunuolis pridūrė, kad jam labai svarbu, kad politikai palaikytų griežtą rytų politiką ir stiprintų valstybės saugumą.
Nori darbų, o ne žodžių
Lukiškių aikštėje balsuoti atėjo ir tvirtai apsisprendusių rinkėjų. Viena tokių buvo Rasa. Moteris teigė, kad per rinkimus jai nereikia sukti galvos, nes turi savo mėgstamą partiją.
„Tas apsisprendimas jau eina metai iš metų. Žinoma, šiemet buvo daugiau iš ko pasirinkti, bet vis tiek turiu savo nusistovėjusias nuostatas ir vertybes. Iš valdžios tikiuosi valstybiško požiūrio, kad pirmumas būtų valstybei, o ne saviems interesams“, – teigė moteris.
„Jau seniai apsisprendžiau ir žinau, už ką balsuosiu. Šiemet daug partijų, visi daug visko siūlo, bet iš fantastikos srities jų pažadai. Kalba net tai, kas nepadaroma“, – sakė Vytas.
„Tikimės pokyčių, kad pasikeistų politikų įvaizdis ir gyventojų nuomonė. Norisi darbų, o ne žodžių“, – kalbėjo Beta.
„Kaip senjorė norėčiau, kad būtų dar geriau. Kad padidėtų pensijos, kodėl mes turim nuo ES atsilikti“, – svarstė Virginija.
Sociologas: „Politikai tik rugsėjo mėnesį pabudo“
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius, sociologas V. Gaidys teigė, kad rinkėjų neapsisprendimą lemia partijų suvienodėjimas. Šiemet iškilo ir naujų veiksnių.
„Šiemet kaip niekad vėlai partijos pradėjo deklaruoti savo programas ir programines nuostatas. Paprastai tai būna daroma pavasarį.
Šiemet ilgą laiką buvo kalbama tik apie pandemiją. Tik rugsėjo mėnesį pabudo ir abejotina, ar spėjo rinkėjams paaiškinti.
Apnyko ir vaikščiojimai nuo durų prie durų, kurie anksčiau buvo populiarūs ir efektyvūs. Prieš 20 metų buvo vieno lyderio partijos, o šiemet tokia lyderių stoka kaip niekad“, – sakė V. Gaidys.
