Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai pasigyrė užbaigę rašyti kaltinamąjį aktą, kuriuo buvusių Specialiosios paskirties milicijos būrio (OMON) smogikai kaltinami prieš seniau nei 20 metų Lietuvoje įvykdę karo nusikaltimus bei nusikaltimus žmogiškumui.
Dabar tikriausiai nebereiks laukti dar 20 metų, kol ši byla bus pradėta nagrinėti teisme, kuriame teks teisti... lenteles su pavardėmis, nes Rusija atsisakė išduoti savo šalies piliečius Boleslavą Makutinovičių ir Vladimirą Razvodovą.
Šioje Lietuvai itin reikšmingoje byloje prokurorai atskleidė 16 Lietuvos pasienio postų užpuolimo ir apšaudymo, ginklų grobimo, žmonių žalojimo bei žudymo epizodų, o nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais pripažinti 39 fiziniai asmenys.
Lietuvos Generalinė prokuratūra kreipėsi su teisinės pagalbos prašymu į Rusijos Generalinę prokuratūrą, kad ji informuotų kaltinamuosius – Rusijos piliečius B. Makutynovičių ir V. Razvodovą apie tai, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir jie turi teisę susipažinti su byla.
Rusijos Generalinė prokuratūra, kaip ir tikėtasi, atsakymo neatsiuntė, o šios šalies masinės informavimo priemonės bylą pavadino politine, siekiančia pabloginti santykius tarp Rusijos ir Lietuvos.
Net jei teismas B. Makutynovičių su V. Razvodovu už akių nuteis (tikėtina, kad taip ir įvyks), įvykdyti bausmę praktiškai nebus nė menkiausio šanso. Nuteistieji nebent turės problemų atvykti į bet kurią Europos sąjungos šalį, kur visur galios jų arešto orderis, tad jie ir vengs tokių kelionių.
Nespėjo sušaudyti
Dar senovės Graikijos teismuose įtvirtinta demokratiška norma „audi alteram partem“ („išklausykime kitą pusę“ – lot.). Tačiau daugelio demokratiškų šalių įstatymai už karo nusikaltimus, tėvynės išdavystę ar kitus itin sunkius nusikaltimus leidžia pabėgusį nusikaltėlį teisti „in absentia“ („nedalyvaujant“ – lot.) už akių. Bylos už akių beveik visada turi ir politinį atspalvį. Tokiomis bylomis valdžia siekia savo piliečiams parodyti, kad bėgliui nebus dovanota, jis ieškomas ir persekiojamas.
Bene garsiausias teismas už akių mūsų šalyje įvyko 1962 metais. Lietuvos SSR Aukščiausiojo teismo kolegija už akių mirties bausme nuteisė Lietuvos karininką Antaną Impulevičių (1907 – 1970).
1940-ųjų vasarą sovietams okupavus Lietuvą, rugsėjo mėnesį Rusijos NKVD suėmė A. Impulevičių, iki okupacijos ėjusį Šaulių sąjungos štabo karinio mokymo skyriaus viršininko pareigas. Sušaudyti nespėjo, nes Antaną išlaisvino netikėtas vokiečių puolimas ir 1941-ųjų birželio sukilėliai.
Pabėgo į Vakarus
Vokiečių okupacijos metu, 1941–1942 metais, A. Impulevičius savanoriu tarnavo pagalbinėje policijoje, vadovavo batalionui, kurį nacistai panaudojo žydų ir hitlerininkų priešų žudynėms Lietuvoje bei Baltarusijoje. Manoma, kad A. Impulevičiaus batalionas sušaudė apie 46 000 žmonių, kurių mažiausioji dalis buvo okupacinei nacių valdžiai priešiški civiliai gyventojai, apie 9000 – sovietų karo belaisviai, likusieji – niekuo nenusikaltę civiliai žydai.
Vokiečiams traukiantis, 1944-ųjų spalį A. Impulevičius pabėgo į Vakarus ir apsigyveno JAV. Vienu metu jis ėjo Filadelfijos miesto lietuvių bendruomenės pirmininko pareigas.
Sovietų sąjungos teismas A. Impulevičių kaltino sovietų sąjungos piliečių žudymų, ignoruodami dalyvavimą holokauste. Po teismo Sovietų Sąjungos prašymą jį išduoti JAV atmetė.
Kalinys virto budeliu
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, istorija pasikartojo. Tik šįkart naujoji demokratinės Lietuvos valdžia susizgribo teisti komunistą, buvusį aukštą sovietų valstybės saugumo pareigūną Petrą Raslaną, pokariu gyvenusį ir ėjusį aukštas pareigas Sovietų Rusijoje.
1914 metais gimęs P. Raslanas dar tarpukariu Lietuvoje įstojo į komunistinę jaunimo sąjungą, vėliau – į pogrindinę komunistų partiją, už ką A. Smetonos valdžios buvo nuteistas kalėti 5 metus sunkiųjų darbų kalėjime.
Nuo sunkiųjų darbų ir kalėjimo Petrą išgelbėjo 1940-aisiais Lietuvoje paskelbta sovietų valdžia. Disidentas iškart buvo pakviestas į tarnybą NKVD ir gavo šios tarnybos Telšių skyriaus viršininko pareigas.
1941-ųjų birželį prasidėjus karui, prieš atsitraukdami į Rusiją komunistai organizavo įkalintų sovietų valdžios priešų sušaudymą. Vienos garsiausių tokių žudynių – prie pat Telšių vešinčio Rainių miškelio skerdynės.
Po stebėtinai lėto, dešimtmečius trukusio teismo proceso, Šiaulių apygardos teismas pagaliau tik 2001 metais P. Raslaną pripažinto kaltu Rainiuose organizavus 76 civilių Lietuvos gyventojų nužudymą.
Tuo metu jau 87 metų P. Raslanas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje. Tačiau Petras savo paskutines dienas ramiausiai praleido pamaskvės Balašichos gyvenvietėje, nes Rusija – tai buvo aišku dar prieš teismą už akių – ignoruos ir ignoravo Lietuvos prašymą išduoti nusikaltėlį.
Musulmonai nerimsta
Pastaruoju metu teismais už akių garsėja musulmoniškos valstybės, kuriose už menkiausią islamo, Korano kritiką ar pašiepimą numatytos pačios griežčiausios bausmės.
Prieš pusmetį Egipto teismas nuteisė 7 Egipto koptus (krikščionis) bei 1 pastorių, sukūrusius islamą ir pranašą Muhamedą pašiepiantį menkavertį kino filmą. Visi teisiamieji gyvena JAV, todėl mirties bausmės nuosprendis paskelbtas tuščiai salei.
Egipto teismai už šventvagystę paprastai skiria mirties bausmę. Po to jų sprendimą turi tvirtinti, ir praktiškai visada patvirtina, aukščiausi šalies islamo ekspertai.
Filmas, kuriame pranašas Muhamedas vaizduojamas kaip žudikiškas iškrypėlis, pernai rugsėjį musulmoniškame pasaulyje sukėlė protestų bangą, kurių metu žuvo dešimtis žmonių.
1989 metais Irano rašytojas Salmonas Rušdis išleido romaną „Šėtoniškos eilės“, sukėlusį protesto bangą musulmoniškame pasaulyje. Irano dvasinis lyderis ajatola Ruhola Khomeini per Teherano radiją už islamo išniekinimą rašytojui už akių paskelbė fatvą – mirties nuosprendį. Britanijoje gyvenančiam ir iki šiol saugomam S. Rudžiui tai buvo geriausia jo romano reklama, kuri padėjo ir išpopuliarinti kūrinį, ir rašytojui praturtėti.
Politiniai žaidimai
Pasikeitus valdžioms gana dažnai naujieji valdovai suskumba teisti buvusius lyderius. Pastarieji paprastai ne vargšai ir ne kvaili, sprunka į užsienius, tad nuverstieji bėgliai teisiami už akių.
1987 metais valdžią Tunise užgrobęs prezidentas Zinas El Abisinas Ben Ali iki 2011-ųjų valdė be rūpesčių, kol nuskurdę tunisiečiai nepakilo į maištus ir revoliuciją. Naujoji valdžia į Saudo Arabiją pabėgusį buvusį prezidentą už akių teisė net kelis kartus. Už iždo vagystes, pinigų plovimą, piliečių žudymą ir net narkotikų platinimą Zinas E.A. Ben Ali mirties bausme „in absentia“ nuteistas net kelis kartus.
Afrikoje tai ne naujiena – Etiopijos diktatorius komunistas Mangistu Haile Mariamas 2008 m. nuteistas už akių myriop už genocidą. Šis Sovietų Sąjungos statytinis kaltinamas, kad valdydamas Etiopiją 1987 – 1991 metais atsakingas už 2 milijonų žmonių sunaikinimą.
Kaimynų aistros
Už akių dėl politikos teisiami net ir buvę mūsų kaimynai. Buvęs Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio bičiulis, 2004 – 2006 m. Gruzijos gynybos ministras Iraklijus Okruašvilis 2007-aisiais triukšmingai grįžo į politiką, suburdamas opozicinę partiją ir apkaltindamas valdžią šiurpiais nusikaltimais. Tačiau tuoj pat pats sulaukė kaltinimų korupcija itin stambiu mastu. Pabėgęs į užsienį Iraklijus buvo nuteistas už akių kalėti 11 metų. Užpernai I. Okruašvilis grįžo į tėvynę ir su vietos politikai pešasi iki šiol.
Neseniai Maskvos teismas nuteisė už akių kalėti 7 metus į užsienį pabėgusį Leonidą Nevzliną, kuris kaltinamas vykdęs ekonominius nusikaltimus su garsiuoju naftos kompanijos „Jukos“ savininku Michailu Chodorkovskiu. Nėra vieningos nuomonės, kiek L. Nevzlinas kaltas, tačiau politiniai Kremliaus interesai šioje byloje šviečia iš tolo.
Slapstėsi pusę amžiaus
Vienas garsiausių už akių nuteistų mafijozų – Sicilijos mafijos „Cosa nostra“ bosų bosas (capo di tutti capi) Bernardas Provenzano. Už tai, kad žmones žudė lyg motorine šienapjove, Bernardas turėjo pravardę „Binis traktoriukas“. Nuo Italijos teisėsaugos B. Provenzano sėkmingai slapstėsi nuo 1963-iųjų – ištisus 43 metus. Išlikti nepagautam „Biniui traktoriukui“ padėjo tai, kad policija turėjo tik jo vaikystės nuotrauką.
Aštuoniasdešimtaisiais dar besislapstantis šis mafijos bosas už akių buvo nuteistas už seriją žmogžudysčių. Suimtas 2006 metais, nuo to laiko atlieka laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos viename labiausiai saugomų Italijos Ternio kalėjime. Mafijos bosų bosas visą parą stebimas vaizdo kameromis, jam neleidžiama nė su kuo bendrauti, išskyrus advokatą. Kai teismui prireikė B. Provenzano parodymų, pareigūnai nutarė „Binio traktoriuko“ nevežti į teismą, o surengė su kalėjimu video ryšį.
TIK FAKTAI
Žymesni piliečiai, įvairiose šalyse nuteisti už akių
Heinrichas Biorė, vokiečių kilmės olandas. Karo metais naciams okupavus Olandiją, vienas pirmųjų įsiliejo į hitlerininkų gretas, būdamas „Waffen-SS“ būrio nariu persekiojo ir žudė Olandijos pasipriešinimo aktyvistus. 1949 metais Olandijos teismas Heinrichą už akių nuteisė mirties bausme, tačiau Vokietija jo neišdavė. Teisingumas karo nusikaltėlį pasiekė tik 2011-ųjų gruodį, kai sulaukęs 90 metų H. Biorė pagaliau sėdo į kalėjimą.
Martinas Bormanas, asmeninis A.Hitlerio sekretorius. 1945.05.02 paslaptingai dingo, todėl Niurnbergo teismas mirties bausme nuteisė už akių. Atrodo, Martinas visą gyvenimą slapstėsi Vakarų Berlyne, 1972 m. rasti jo palaikai.
Bretinas Kraksi (1934 – 2000), buvęs Italijos premjeras ir parlamento narys, Italijos socialistų partijos lyderis. Devyniasdešimtaisiais įsivėlė į stambią korupciją ir nuo teismo pabėgęs gyveno Tunise. Tėvynėje buvo už akių nuteistas kalėti 27 metus.
Achmedas Chalabi, buvęs Irako naftos ministras. Jordanijos teismas nuteisė už akių už sukčiavimą stambiu mastu.
Ričardas Kuklinskis (1930 – 2004), Lenkijos pulkininkas, Šaltojo karo metu šnipinėjęs Vakarams. Pajutęs, kad yra demaskuotas, 1981 m. pabėgo į Vakarus. Už išdavystę 1984 m. Lenkijos komunistinio karo tribunolo nuteistas už akių. Išteisintas tik 1997 m.
Čarlis de Golis (1890 – 1970). Karo metais provokiška Viši vyriausybė Čarlį nuteisė myriop, bet tokios bausmės teisėjai koloborantai susilaukė patys, o drąsus rezistentas Č. De Golis po karo tapo Prancūzijos prezidentu.
Olegas Gordievskis, KGB karininkas, šnipinėjęs Vakarams. Pajutęs, kad yra išduotas ir sekamas, CŽV agentų padedamas iš Maskvos per Suomiją pabėgo į Didžiąją Britaniją. Už išdavystę SSRS teismo už akių nuteistas mirties bausme 1985 m.
Šolamas Vaisas (1954 – 2004), sukčius, pelnęsis JAV nacionalinio draudimo bendrovės sąskaita ir padaręs apie 450 milijonų dolerių nuostolių. Teisiamas pabėgo, todėl už akių paskelbtas nuosprendis ilgiausiai kalėti JAV teismų istorijoje – 845 metus. 2002 metais suimtas Austrijoje ir grąžintas į JAV, kur sėdi kalėjime.
Sigitas STASAITIS
AKISTATA
