„Prokuratūra mano, kad N.Bilevičiui suderinus bausmę su Švedijos Gota apeliacinio teismo nuosprendžiu, turėtų būti paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, ir šią bausmę nustatyti atlikti kalėjime. Sprendžiant pagal Gota apeliacinio teismo nuosprendžio turinį, Nerijus Bilevičius buvo nuteistas už tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis. Mūsų Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalis taip pat numato galimybę skirti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Pripažįstant Gota apeliacinio teismo nuosprendį, reikėtų bausmę derinti tokiu lygmeniu“, – BNS pirmadienį sakė prokurorė Birutė Pužaitienė.
Pasak jos, jei kitos valstybės teismas nustatė, kad įvykdytas nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis, nėra pagrindo kvestionuoti nuosprendį.
Gegužės 3 dieną Radviliškio rajono apylinkės teismas paskelbė, kad Švedijoje už nepilnametės nužudymą kalėti iki gyvos galvos nuteistas lietuvis N.Bilevičius galės bausmę atlikti Lietuvoje. Bausmė jam sutrumpinta iki 15 metų.
Radviliškio rajono apylinkės teismas buvo nusprendęs, kad pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus už tokį nusikaltimą N.Bilevičius sulauktų laisvės atėmimo bausmės nuo 7 iki 15 metų. Teismas nustatė N.Bilevičiui maksimalią bausmę – 15 metų laisvės atėmimo, ją skirta atlikti pataisos namuose.
Pagal Švedijos įstatymus, nuteistasis iki gyvos galvos po dešimties metų kalinimo gali kreiptis į teismą, kad bausmė iki gyvos galvos būtų pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Paskui atlikus du trečdalius terminuotos bausmės, nuteistasis gali kreiptis dėl lygtinio paleidimo.
„Viename iš dokumentų yra tokia išlyga – kad laisvės atėmimo bausmės trukmė negali būti trumpesnė nei griežčiausia skiriama terminuota bausmė, tai yra 18 metų laisvės atėmimo. Pagal tai, kaip teismas Radviliškyje suderino, neišlaikome ir 18 metų taisyklės“, – BNS sakė B.Pužaitienė.
Prokuratūros skundą nagrinės Šiaulių apygardos teismas.
N.Bilevičiaus prašymą išnagrinėjęs Švedijos teismas neprieštaravo, kad jis bausmę atliktų savo šalyje. Vėliau dokumentai iš Švedijos buvo atsiųsti Lietuvos teisingumo ministerijai. Ministerijos Tarptautinės teisės departamentas medžiagą išsiuntė teismui pagal paskutinę N.Bilevičiaus gyvenamąją vietą – Radviliškio rajoną.
2015 metų lapkritį Švedijos Skaraborgo teismas pripažino lietuvį kaltu nužudžius 17-metę merginą. Teismas skyrė prokuroro prašytą bausmę ir N.Bilevičių nuteisė kalėti iki gyvos galvos.
Lisa Holm dingo 2015 metų birželį, netrukus ji rasta nužudyta. Lietuvis neigė savo kaltę dėl merginos nužudymo.
Teismo nuosprendyje skelbta, kad L.Holm buvo nužudyta daržinėje Blombergo mieste. Vėliau jos kūnas nugabentas ir paslėptas už kelių kilometrų, kur ir surastas. Nuosprendyje taip pat nurodoma, kad nusikaltimo vietoje rasta N.Bilevičiaus DNR, kas įrodo jo kaltumą. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad vyras neturėjo jokio alibi dėl to, ką veikė tuo metu, kai švedė buvo nužudyta.
L.Holm dingimas Švedijoje sukėlė didelį atgarsį, o į jos paieškas gausiai įsitraukė visuomenė.
