Iki šiol moksleiviai nevengdavo užsitraukti dūmo vos keli žingsniai nuo mokyklos, tad šalia esančių gyvenamųjų namų gyventojai buvo priversti kvėpuoti rūkalų dūmais ir rankioti nuorūkas, nes sutramdyti rūkančiųjų nebuvo jokių priemonių, bet jau nuo gegužės 1-osios jauniesiems rūkaliams ar jų tėvams grės nemažos baudos.
Jauniesiems rūkaliams – baudos
Dar prieš kelerius metus kai kurios savivaldybės buvo uždraudusios nepilnamečiams rūkyti, tačiau toks draudimas patyrė fiasko – teismas nustatė, kad toks draudimas yra neteisėtas, pažeidžiantis galiojančius įstatymus. Tad bandymai sudrausminti rūkančius vaikus labiau priminė kovą su vėjo malūnais.
Tačiau Seimas pagaliau ryžosi imtis radikalių priemonių kovojant su šiuo reiškiniu.
Nors bandymų uždrausti nepilnamečiams rūkyti būta jau prieš daugiau kaip dešimtmetį, tik šią savaitę priimta Tabako kontrolės įstatymų pataisa, draudžianti nepilnamečiams rūkyti ir turėti su savimi tabako gaminių. Jau nuo gegužės pirmosios bus galima bausti nepilnamečius, traukiančius dūmą ar turinčius su savimi cigarečių, tarp jų ir elektroninių.
Pirmą kartą nusižengus grėstų bauda nuo 14 iki 28 eurų, o pakartotinai – net iki 86 eurų. Be to, bus konfiskuoti ir tabako gaminiai. Įstatyme numatyta, kad šešiolikamečiams ir vyresniems baudą teks susimokėti patiems, o baudą už jaunesnių vaikų nusižengimą teks mokėti tėvams ar globėjams. Be to, kai kuriais atvejais gimdytojams gali tekti išklausyti ir tėvystės įgūdžių kursus.
Kaip teigė vienas iš šio įstatymo rengėjų Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Antanas Matulas, tabako ir alkoholio žala žmogaus organizmui, ypač dar augančiam, – didžiulė. Deja, vien prevencinių priemonių ir švietimo nepakanka. Prieš keletą metų buvo uždrausta nepilnamečiams parduoti tabako gaminius, rūkyti mokyklos teritorijoje, bet to neužtenka. Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungai buvo pakeista Tabako kontrolės direktyva ir atsiradus galimybei visai uždrausti nepilnamečiams rūkyti tai ir buvo nuspręsta padaryti.
„Pagrindinis šio draudimo tikslas yra ne surinkti kuo daugiau baudų, o formuoti naują tradiciją, nepakantumo rūkantiems vaikams atmosferą. Naivu būtų tikėtis, kad uždraudus nepilnamečiams rūkyti ši problema išnyks, tačiau bent jau mokyklos, savivaldybės turės tam tikrą įrankį kontroliuoti šiuos dalykus“, – mano A. Matulas.
Turi įsitraukti visi
Vien baudomis nepilnamečių rūkymo problemos nepavyks išspręsti, kol pati visuomenė šį reiškinį toleruos. Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo teigimu, svarbu, kad pati Lietuva kaip valstybė taptų moderni, pilietiška ir šiuolaikiška. Neseniai jaunimo atliktas socialinis eksperimentas parodė, kad nepilnamečiams įsigyti alkoholio nėra jokių kliūčių, nors įstatymiškai tai draudžiama: iš septyniolikos degalinių tik trijose nepilnamečiui nepardavė alaus.
„Jeigu taip elgsimės, niekada nesukursime modernios, saugios ir padorios valstybės. Turime laikytis įstatymų. Ir jeigu mokyklos, savivaldybės pasinaudos šia įstatymo galia, draudimas nepilnamečiams rūkyti duos rezultatų“, – „Sekundei“ tvirtino A. Matulas.
Uždraudus rūkyti nepilnamečiams, bus išspręstos ir kitos problemos. Dažnai pedagogai skųsdavosi, kad jie ir didžioji dalis klasės mokinių yra priversti kvėpuoti nuodingais rūkalų dūmais, kai į pamoką ateina keli dūmais „kvepiantys“ jaunuoliai, o mokytojai kažką pakeisti bejėgiai.
Net matydami, kad moksleivis turi cigarečių pakelį, negalėdavo jo paimti. Lietuvoje, kaip jau yra visoje Europos Sąjungoje, linkstama, kad į mokyklų teritoriją būtų galima įeiti tik su leidimais, o mokiniai iš jos galėtų išeiti tik su tėvų sutikimu. Taip būtų lengviau sukontroliuoti, ar laikomasi visų įstatymų. Tiesa, kol kas dar trūksta ir politinės valios, ir lėšų, kad visų mokyklų teritorijos būtų aiškiai atskirtos ir aptvertos.
„Man ir pačiam lankantis mokyklose keliose klasėse teko užuosti aitrų tabako dūmų tvaiką. Natūralu, kad kai klasėje yra bent keli rūkantys mokiniai, likusiesiems sėdėti darosi neįmanoma. Dabar mokyklų vadovai ir pedagogai turės įrankius, kaip pažaboti rūkalius. Tikimės, kad šis draudimas bent jau sustabdys rūkančio jaunimo augimo tempus, o ateityje ir duos rezultatų. Juk prieš kelerius metus uždraudus rūkyti kavinėse, restoranuose ir kitose viešojo maitinimo vietose rūkančiųjų skaičius sumažėjo 4 procentais“, – teigė A. Matulas. Kova su vėjo malūnais
Lietuvos gimnazijų asociacijos tarybos narys, Panevėžio 5-osios gimnazijos direktorius Antanas Doniela prisipažino, kad šio įstatymo visos mokyklos laukė kaip didžiausio išganymo. Iki šiol turėtos prevencinės programos, reidai už mokyklos teritorijos, patikrinimai, gėdinimai ir skambučiai tėvams nedavė jokių rezultatų. A. Doniela
Mokiniai puikiai žinojo, kad įstatymiškai už rūkymą ne mokyklos teritorijoje jie negali būti baudžiami, tik už šiukšlinimą, t. y. nuorūkų mėtymą, tad visas šiukšles dažniausiai tvarkingai susirinkdavo.
„Iki šiol neturėjome instrumentų, kaip kovoti su šia liga. Tai visų gimnazijų gėda, bet kovoti su rūkančiais mokiniais – tas pats, kaip kovoti su vėjo malūnais“, – prisipažino gimnazijos direktorius.
Rūkymas tarp mokinių yra viena didžiausių šiuolaikinės mokyklos rykščių. Tiesa, vienais metais rūkančiųjų būna daugiau, kitais mažiau. Pasak A. Donielos, blogi pavyzdžiai užkrečiami – jeigu klasėje dauguma mokinių traukia dūmą, netrukus rūkyti pradeda ir tie, kurie iki tol nerūkė. Ir atvirkščiai, yra tokių klasių, kur nė vienas mokinys neturi šio žalingo įpročio.
„Sakyčiau, rūkymo mada ateina tam tikromis bangomis. Šiemet jaučiame tam tikrą atoslūgį. Tačiau jokiu būdu nenorėčiau sakyti, kad tai mūsų kažkoks nuopelnas. Greičiau vietos gyventojų, kurie gana nepakančiai žiūri į rūkančius mokinius ir aktyviai su šiuo reiškiniu kovoja. O gal įtakos turi ir antirūkymo reklama. Labai sunku paaiškinti, kas tai veikia“, – kalbėjo A. Doniela.
Nors įvairios prevencinės programos orientuotos į mokymo turinį, direktoriaus nuomone, vargu ar jos efektyvios. Rūkymas – tam tikra jaunimo sudedamoji kultūros dalis, juk sutraukti cigaretę su draugais yra „kieta“. Kol tai bus siejama su populiarumo, prestižo dalykais, tol bus sunku šį žalingą įprotį išgyvendinti iš mokyklos.
„Auklėjimas ir teisiniai dalykai vienas be kito negali būti. Labai tikimės, kad rūkymo problema tarp mokinių sumažės, nes bus baudžiama net ir už rūkalų turėjimą. Aišku, mokinių kišenių nekraustysime, bet baudos bus tikrai efektyvi priemonė. Juk ir minimali bauda – 14 eurų nemaži pinigai“, – mano A. Doniela.
Mados reikalas
Vytauto Žemkalnio gimnazijos direktorius Artūras Totilas taip pat įsitikinęs, jog baudos padės kovoti su rūkymu, nes praktika parodė, kad iki šiol vykdytos prevencinės priemonės rezultatų nedavė. Nors mokiniai mokyklos teritorijoje ir nerūko, tačiau už jos ribų kasdien traukia dūmą. Naivu būtų tikėtis, kad nuo gegužės 1-osios visi jaunieji rūkaliai mes šį įprotį, tačiau bent jau rūkys rečiau ir labiau saugosis.
„Kovoti su moksleivių rūkymu galima tik baudomis. Tai toks amžius, kai rūkymas kažkodėl siejamas su mados, prestižo reikalu. Kaip sakoma, kiekvienam ateina savas laikas, kol suprantama, kad rūkymas tik savo sveikatos žalojimas ir pinigų švaistymas. O kol tas laikas ateis, su rūkymu galima kovoti tik draudimais ir baudomis“, – įsitikinęs A. Totilas.
Patys moksleiviai draudimą nepilnamečiams rūkyti sutiko dviprasmiškai. Kaip teigė Lietuvos moksleivių sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas Tomas Bilevičius, rūkantieji tokiu draudimu piktinasi, tačiau didesnioji dalis moksleivių džiaugiasi.
„Draudimas rūkyti nepilnamečiams duos daug naudos, atsiras daugiau disciplinos, nes iki šiol nieko nebuvo galima padaryti su rūkančiais moksleiviais. Tarp moksleivių rūkymas labai paplitęs reiškinys. Įvairūs tyrimai rodo, kad yra bandę rūkyti ar rūko daugiau kaip pusė visų moksleivių. Bet nereikia nė tyrimų – prie kiekvienos mokyklos per pertraukas galima pamatyti būriais dūmą traukiančių moksleivių, todėl kai kurie šią žinią sutiko tikrai be džiugesio“, – kalbėjo Lietuvos moksleivių sąjungos atstovas.
Jo teigimu, didžioji dalis moksleivių rūko tik todėl, kad tai daro draugai, o atsispirti šiai madai gana sunku. Jaunuoliai, net ir žinodami apie rūkymo žalą, neatsisako šio blogo įpročio. Tačiau baudos turėtų praretinti rūkalių gretas.
„Rūkymas yra daugiau bandos jausmas – jeigu draugai rūko, tai kaip neprisijungti. Mokyklose vyksta įvairūs renginiai, pamokos apie rūkymo žalą, tačiau jie nėra veiksmingi. Moksleiviai, net ir matydami, kaip rūkančio žmogaus plaučiai pajuoduoja, nenori atsisakyti šio įpročio. Bet kai bus baudos, kurias turės sumokėti tėvai, gal kažkas pasikeis, bent jau šeimose bus daugiau kalbama apie tai. Ilgainiui rūkančių moksleivių turėtų gerokai sumažėti“, – įsitikinęs T. Bilevičius.
Lina DRANSEIKAITĖ
