Likimo nuskriaustas vyras, artimųjų vertintas tik teigiamai, staiga tapo motinos žudiku, tačiau teismas jo pasigailėjo ir paliko laisvėje.
Priėmė svečius
„Vidas myli savo žmoną, dukrą, vertina namiškių pagalbą jam, labai išgyvena dėl to, ką padarė, ir gailisi, atsiprašė visų mūsų“, – Kauno apygardos teisme kalbėjo Girininkų kaimo (Kauno r.) gyventojo Vido Kėvalo (32 m.) brolis Kazys, kartu su kitais artimaisiais pernai liepos viduryje palaidojęs savo motiną Aldoną Kėvalienę.
Pensininkė daugiavaikė motina netikėtai tapo savo sūnaus Vido išpuolio auka.
Viskas prasidėjo nuo smagaus giminaičių susiėjimo pernai, gegužės 30-ąją. Į Girininkų kaime esančius Kėvalų namus, kur tuomet gyveno Vidas su žmona ir mažamete dukrele, jo brolis Sigitas ir abiejų pensininkai tėvai, atvyko pusbrolis su draugu.
Puotomis ir pomėgiu prisigerti negarsėjantys Kėvalai su svečiais buvo išėję pasivaikščioti, žaidė krepšinį, vyrai išgėrė alaus.
Pavakare, svečiams išvykus, Vidas su dukrele prigulė pamiegoti, o jo žmona Austra nusileido į pirmąjį namo aukštą, kad su anyta, Vido motina, dar pabendrautų. Besikalbėdamos moterys gurkšnojo alų.
Baudė žmoną
Netrukus pas abi moteris atėjo įpykęs Vidas. Prabudęs ir pamatęs, kad šalia nėra žmonos, jis įsiuto – esą dukrelė palikta be priežiūros.
Radęs motiną ir žmoną ramiai sėdinčias prie stalo, Vidas iškart pradėjo plūsti žmoną, kam šioji palikusi dukrelę, sugriebė ją už plaukų ir ėmė tempti savo kambario link. Vido motina bandė drausminti sūnų, tad ėjo paskui, graibė Vidą už megztinio, tada sūnus nesusivaldęs smogė porą kartų motinai į veidą.
Aldona Kėvalienė po sūnaus smūgių trenkėsi į sieną. Nespėjęs sutuoktinei pagelbėti jos vyras Kazys aprėkė sūnų, tačiau tai jau buvo pavėluota.
Pats Vidas užsidarė savo kambaryje su žmona, o sumušta motina pradėjo silpti. Ji verkė, skundėsi, kad skauda akį ir skruostą, tačiau prašė nekviesti medikų – ir nenorėjo rodytis išgėrusi, ir bijojo „įskųsti sūnų“.
Teko ir broliui
Po kelių valandų į tėvų namus atvyko jų aplankyti sūnus Petras. Pamatęs verkiančią motiną, ant kurios veido jau buvo matyti mėlynės ir sumušimų žymės, Petras sužinojo, kad tai – brolio darbas. Vyras nustebo ir sutriko – esą anksčiau šiuose namuose muštynių nebūdavę.
Netrukus Petras išvažiavo į savo namus, tačiau po poros valandų, iš namiškų sužinojęs, kad mamai vis blogiau, atvyko dar kartą. Pasikalbėjęs su tėvu ir broliu Sigitu, jis nusprendė rimtai pasikalbėti ir su ranką prieš motiną pakėlusiu broliu Vidu.
Tačiau pokalbis neįvyko, nes broliai iškart susigrūmė – dar neišsiblaivęs Vidas aršiai puolė motinos užtarėją Petrą. Jis daužė Petrą rankomis, tada nusitvėrė lazdą, išdaužė koridoriaus langą, aptvatijo Petrą per kojas ir dar išmušė automobilio, kuriuo buvo atvykęs Petras, stiklą.
Nuo vaikystės vieną ranką teturintis ir didelių regėjimo problemų kamuojamas Petras nesugebėjo apsiginti nuo netikėtai jį puolusio Vido, kuris, beje, taip pat yra silpnaregis. Abu broliai dėl to pripažinti esantys neįgalūs.
Petras puolė į automobilį ir išvažiavo. Vėliau buvo nustatyta, kad jam į įvairias kūno vietas padaryta mažiausiai 13 sužalojimų.
Išgelbėjo aklumas
Kitą rytą A. Kėvalienei pasidarė visai blogai – ji prarado sąmonę. Namiškiai iškvietė greitąją pagalbą. Moteris buvo išvežta į Kauno medicinos universiteto klinikas. Ten po 6 savaičių mirė. Specialistai nustatė, kad mirties priežastis – dviem stipriais poveikiais sukelta sunki galvos smegenų trauma. Patikinta, kad ji išsivystė dėl sūnaus smūgių, nes pati taip stipriai susižaloti krisdama moteris negalėjusi.
Įtariamas motinos žudikas buvo paliktas laisvėje. Dėl tragedijos išgyvenantis vyras kaltino išgertą alkoholį – esą blaivus taip nebūtų padaręs.
Teismas pripažino Vido Kėvalo kaltę dėl motinos nužudymo ir paskyrė jam 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau į pataisos namus nuteistasis nevyks. Pritaikius tam tikrą Baudžiamojo kodekso straipsnį, žudikas buvo atleistas nuo bausmės. Jį išgelbėjo silpnas regėjimas.
Liga nepagydoma
Anot medikų, nuo vaikystės silpnaregis, kaip ir kiti šeimos nariai, Vidas Kėvalas pastaruoju metu buvo pripažintas esąs pirmosios grupės invalidas, negalintis gyventi savarankiškai. Jam buityje reikalinga speciali pagalba. Vidui padėdavo ir padeda žmona Austra.
Dėl itin silpno regėjimo V. Kėvalas yra netekęs net 80 procentų darbingumo. Medikų tvirtinimu, vyras yra beveik aklas: abiem akimis skiria tik pirštų judesius, jo liga yra paveldėta ir nepagydoma.
Tačiau tai netrukdė invalidui smurtauti prieš motiną ir brolį.
Įvertinus, kad aklam žmogui įkalinimo įstaigoje nėra sąlygų turėti oficialų globėją (anot teismo, V. Kėvalo liga įeina į nepagydomų ligų, dėl kurių nuteistieji negali būti įkalinti, sąrašą), ir buvo nutarta, kad motinžudys nuo bausmės atleidžiamas.
Ar jaukiai su tokia kaltės našta toliau laisve mėgausis Vidas, patirs tik jis pats. Teisme liudiję jo namiškiai tikino sūnui ir broliui jau atleidę.
Irena Zubrickienė
