Lietuvos jūsų muziejuje realių bei žinomų jūrininkų XVIII amžiaus pabaigoje – XX-ojo pradžioje naudotų kardų bei durklų ne vienas. Lietuvos jūrų muziejus iš privataus kolekcininko nusipirko net 41 šaltąjį istorinį ginklą ir dabar turi didžiausią tokio tipo kolekciją Baltijos šalyse.
„Skiriasi tuo, kad daugelis muziejų renka savo, nacionalinius ginklus, kaip Švedija, sakykim. O čia didžiulė įvairovė – nuo Japonijos iki Švedijos, Nuo Švedijos iki Lenkijos, nuo Lenkijos iki Prancūzijos“, – teigia Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Dainius Elertas.
Visi norintys gali pamatyti ginklų raidą, madas, stilių, puošybą ir išgirsti kardų bei durtuvų istorijas.
Iki 1920-ųjų jūrininkai kardus naudodavo praktiškai – pavyzdžiui, vykstant abordažams, kai priešų laivai susikabindavo, o jų įgulos lipdavo vieni pas kitus ir kovodavo iki mirties ar pergalės. XX-ojo amžiaus pradžioje vis tobulėjant laivų pabūklams, tokios kovos nebeteko prasmės ir kardai bei durklai tapo ceremonijų atributais.
Tolimiausias eksponatas yra atkeliavęs iš pačios Japonijos. Tai XIX-ojo amžiaus antros pusės japonų imperatoriškojo laivyno jūrų karininko kardas. Tada Japonija vis labiau vėrėsi Vakarų pasauliui, o šis japonams darė nemažą įtaką įvairiose srityse. Taip pat ir ginkluotėje. Beje, dažnai panaudotoje ir prieš savo pačių tautą. Kaip tai atrodė, iš dalies galima pamatyti filme „Paskutinis samurajus“.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
