"Demokratijai ir laisvei reikalingas aukštesnis sąmonės lygis negu A. Patacko, R. Grinevičiūtės ir pan.
Atrodo, kad V. Valiušaitis mąsto "giliau". Bet tokių labai mažai."

Oi - klysti. Tokių dauguma ir jie visi, alei vieno, gerai įmitę, patogiai įsitaisę ir valdo mus dar nuo sovietų laikų. Ypač tie, kurie anais laiakais nepaspėjo į partiją, bet tiko kamsomolui.

Žinoma, juk tik kompetetentingi ir gražūs valstybininkai, o ne kokie patriotai, kurie būtinai yra durni, ga;i valdyti valstybę. Ir nepriklausomybę iškovojo Juršėnas su Brazausku, o ne kokie nors sausio 13-osios "debilai". Viską, kaip visada, moksliškai paaiškinote. Žemai Jums lenkiamės. Komeptentingas špygos kišenėje laikymas - visada išmintingiausia pozicija. Amen.

Dvejetas reiškia labai neabejotinus "įsitikinimus", " o ir ar" "kazkokius tai moralinius imperatyvus?" tą reikalą "deklaruoti"... Bet gerai, kad pats sau "teisybe rasai" (2)...

teisybe rasai

Tam tikra prasme ir šis straipsnis įneša aiškumo: pateikiamos senos citatos puikiai derančios tam LDDPistų propagandos chorui, kuris 89-91m. "drausmino" "triukšmadarius" šaukusius "okupantai lauk"... Ne, jie nekalbėjo taip idijotiškai kaip jedinstva ir platformininkai, jie kalbėjo "gudriai" ir "pažangiai" - pasisakė už nepriklausomybę (bet ne dabar, kada nors vėliau, step by step), už "kompetenciją" (pagrindinis 90-92m. besiveržusių į valdžią LDDPistų demagogijos šūkis), "gynė demokratiją" nuo "sąjūdistų"... Demagogų tikslai tada kaip tik tokie ir buvo - mulkinti, pasiremiant skambiais, pripažintais šūkiais, kad žmonės lyg Buridano asilai vis abejotų, vis nežengtų į priekį, trypčiotų step by step... Taigi, logiška ir dabartinė autoriaus pozicija siekiant Rusijos požiūrio įgyvendinimo Lietuvos-Rusijos santykiuose.

Įdomu, kad autorius pateikia tokias citatas pats - vadinasi, tokią rašliavą net po 20m. supranta ne kaip kompromatą, vadinasi, iki šiol tiki, kad LDDPistinė propaganda tada buvo teisinga, garbinga? Deja tokių "nuomonių" ir kompartijos išlikimo valdžioje aukomis tapo ne (tik) pats autorius, bet dauguma tautos, o juk ne visi Lietuvoje yra tokie blogi, kad būtų verti tapti tokių veikėjų sukurtos tikrovės aukomis.
Už tai verta ar bent pateisinama supykti ir autorių kaip nors negražiai pavadinti. Tokių veikėjų pavadinimas žiurkėmis, gal tam tikra prasme yra nemandagus žingsnis (tai teikia peno jų išvedžiojimams apie "savo nuomonę" ir t.t.), bet taiklus ir teisingas.

Pataikavimų ir išdavysčių narvo kalinys esate

"Demokratija nėra įmanoma be tam tikro moralinio pagrindo, kuris įpareigoja žmogų nieko nelaikyti mirtinu priešu..."

is kur cia toks isitikinimas, kad demokratijoje yra moralinis pagrindas nieko nelaikyti mirtinu priesu? labai abejotinas isitikinimas, o ir ar demokratijos reikalas deklaruoti kazkokius tai moralinius imperatyvus?

"Įsitikinimai sudaro žmogiškosios laisvės branduolį. Ir juos pamynus tučtuojau yra pavergiamas ir pats žmogus. Net ir tas, kuris tik šių vertybių dėka buvo laisvas stoti į kovą su šiomis vertybėmis, kad jas paneigęs pats taptų savo paties sukurtos tironijos auka".

Kas turi tikrą tikėjimą, tam įsitikinimai nereikalingi.
Sąmonės lygis formuoja įsitikinimus ar tikėjimą.
"Demokratija nėra įmanoma be tam tikro moralinio pagrindo, kuris įpareigoja žmogų nieko nelaikyti mirtinu priešu..."
Demokratijai ir laisvei reikalingas aukštesnis sąmonės lygis negu A. Patacko, R. Grinevičiūtės ir pan.
Atrodo, kad V. Valiušaitis mąsto "giliau". Bet tokių labai mažai.

Visakas įdpomu: straipsnis ir komentarai. Gražu, kad žmonės susišneka. Belieka, kad Ptackas dar parašytų. Deja, to nebus. Tik tai ir ne kitaip. Ir jokių abejonių. Keista, kad taip sunku išmokti abejoti. Kartais reikalingi ir tvirtų įsitikinimų žmonės, bet normaliame gyvenime su jais sunku susišnekėti, nes jie negerbia abejojančių žmonių.

Gerb. susireikšminęs Valiušaiti,
padarykite pauzę. Prisirašliavojote. Per kraštus. Pakraščiais. Nepataikėte. Nemalonu.