Apdovanojimai skirti už tai, kad „nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido“.
Tik dviem iš apdovanotųjų – Enrikui Ilevičiui ir Stasei Staputienei – kryžiai skirti ne po mirties.
Būdamas vaikas E. Ilevičius padėjo seserims Antaninai, Zosei ir Elenai Ilevičiūtėms Antrojo pasaulinio karo metais Radviliškio rajone nuo nacių slėpti sutuoktinius Sonią ir Abraomą Krumus. Seserims apdovanojimas skirtas po mirties.
S. Staputienė (Ruzgaitė), Ruzgių šeimos globotinė Genovaitė Karbauskienė (Antanavičiūtė) ir Juozas Ruzgys apdovanoti už tai, kad visą nacių okupacijos laikotarpį teikė gyvybiškai svarbią pagalbą besislapsčiusioms Bronei Richmanaitei (Gator) ir jos dukrai Renutei.
Tarp apdovanotųjų po mirties – Lenkijos ir Lietuvos kultūros istorikas, archyvaras Georgijus Orda, meno istorikė profesorė Maria Janina Zagala.
G. Orda su Trakų rajono Anglininkų kaimo gyventojais Ivanu Kukolevskiu ir jo žmona Zofija Kukolevskaja , Vilniuje gyvenusiomis seserimis Helena Zienovič ir Janina Zienovič (vėliau – Maria Janina Zagała), tapo trijų suaugusių ir trijų žydų vaikų gelbėtojais.
Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais įvertinti ir Lietuvos visuomenės, kultūros veikėjas, pedagogas, prieškariu populiaraus vadovėlio „Sakalėlis“ pradžios mokykloms autorius Stasys Matjošaitis bei jo dukra, žymi Lietuvos pedagogė Meilė Lukšienė.
Lietuvos žydų genocido atminimo diena minėta šeštadienį, rugsėjo 23-iąją. Tą dieną 1943 metais likviduotas Vilniaus žydų getas.
Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje iš viso nužudyta apie 195 tūkst. žydų. Iki karo Lietuvoje gyveno apie 208 tūkst. žydų.
Izraelyje įsikūręs Holokausto atminimo centras „Yad Vashem“ už žydų gelbėjimą Pasaulio tautų teisuoliais yra pripažinęs per 900 lietuvių.
