Apie tai laidoje diskutavo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė, socialdemokratė Jurgita Šukevičienė ir buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė, konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Pastaba: laida įrašyta iki G. Nausėdai grąžinant Seimui pakartotinai svarstyti Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis atšaukiami nuo rugsėjo turėję įsigalioti griežtesni reikalavimai pagrindiniam išsilavinimui.
G. Nausėda pasiūlė nustatyti, jog reikalavimas, pagal kurį pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas tik Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) metu pasiekus bent slenkstinį pasiekimų lygį, įsigaliotų nuo 2029 metų rugsėjo 1 dienos.
Kodėl norėta griežtinti tvarką?
2022 metais buvo priimtas sprendimas griežtinti tvarką. Jo įsigaliojimas buvo atidėtas. Jis turėjo įsigalioti nuo šio rugsėjo, tačiau dabar matome, kad sprendimas atšauktas. Kokia buvo pirminė motyvacija griežtinti tvarką?
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: Jūs teisingai ir tiksliai išvardinote chronologiją. Šio pasiūlymo idėja apskritai kilo iš noro diferencijuoti pagal akademinius pasiekimus arba profiliuoti, jeigu taip galima išsireikšti.
Buvo siekiama, kad į gimnazijos klases tęsti mokymosi eitų žmonės, gavę teigiamą įvertinimą, preziumuojant, kad jų akademiniai rezultatai ar motyvacija yra stipresnė. Tie, kurie galbūt turi silpnesnę akademinę motyvaciją arba aiškesnę motyvaciją profesiniam mokymui, rinktųsi profesinio mokymo kelią.
Pagal skaičius Europos Sąjungoje mes tikrai esame labiau prie galo pagal tai, kiek mūsų jaunimo renkasi profesinį mokymą. Galbūt yra išlikęs toks neigiamas krūvis iš ankstesnių, senesnių laikų, sovietinės okupacijos laikų, kai buvo traktuojama, kad, jei nieko nemoki, eini į profesinę.
Profesinis mokymas šiais laikais yra visiškai kitoks, nuo robotikos iki kitų dalykų, kur tikrai reikia pakankamai aukštų akademinių gebėjimų. Vėliau, jau po 2022 metų, 2024 metais, mano ir Jurgitos Šiugždinienės pasiūlymu PUPP privalomumas buvo atidėtas.
Matėme, kad galbūt dvejų metų yra per mažai pasirengti ir persiorientuoti į naujas taisykles, todėl tas atidėjimas buvo dvejiems metams. Dabar ministerija pasiūlė šį reikalavimą apskritai panaikinti. Mūsų su kolega iš Švietimo komiteto Liutauru Kazlavicku pasiūlymas buvo atidėti trejiems metams.
Kitaip tariant, mes vis tiek norėjome išlaikyti tokį signalą į priekį, kad bet kokiu atveju to patikrinimo reikės. Mūsų galva, tai būtų ir motyvavimo priemonė. Tu žinai taisykles, turi pasiekti tam tikrą slenkstį, peršokti tam tikrą kartelę.
Tai tikrai galėtų prisidėti kaip kietoji priemonė prie moksleivių motyvavimo, kad jie, aiškiai žinodami taisykles, galėtų tam patikrinimui pasiruošti. Seimo valia buvo apskritai atšaukti tokį perėjimą, kas, mano galva, nėra išmintinga.
Tu duodi tokį signalą, kad kažkaip bus, galbūt kažkas susiklostys paskutinėse klasėse. Man atrodo, kad kuo ankstesni patikrinimai, kurie lemia šį bei tą, tuo didesnis susikaupimas mokymuisi ir geresnių rezultatų siekimui.
Kodėl nuspręsta atšaukti griežtesnę tvarką?
Kodėl vis dėlto yra nuspręsta atšaukti griežtesnę tvarką, o ne, pavyzdžiui, duoti daugiau laiko pasiruošimui ir nusiteikimui?
J. Šukevičienė: Iš tikrųjų mes čia kalbame apie sistemą. Kaip jūs labai gerai ir tiksliai chronologiškai išdėstėte, įstatymas buvo priimtas ir jau kartą atidėtas. Toliau matome požymius, kad tas slenkstis nėra gelbėtojas. Priešingai, jis tarsi sukuria tam tikrą mokinių rūšiavimą – vienas yra geresnis, kitas blogesnis.
Šią minutę aš ne apie tai. Pasiūlymas antrą kartą atidėti įstatymą, šįkart jau trejiems metams, irgi signalizuoja, kad tai nėra išeitis. Tam, kad būtų taisomos klaidos ir lopomos spragos, įstatymo nereikia atidėti.
Iš tiesų mes čia koncentruojamės į rezultatus. Vienas dalykas yra rezultatai, o kitas – švietimo pagalba, kuri mokiniams yra teikiama ir dabar. Jeigu matome, kad tam tikrose savivaldybėse švietimo pagalbos trūksta, nes PUPP išlaikymo ir prastesnių rezultatų procentai tarp savivaldybių labai svyruoja, tai ir organizuokime tikslingą švietimo pagalbą.
Nebandome dar kartą užglaistyti sakydami, kad sistema galbūt dar nepasiruošusi, todėl atidėkime dar trejiems metams, o vėliau pasižiūrėsime. Sisteminiu požiūriu tie du atidėjimai jau nelabai skamba kaip sprendimas, orientuotas į rezultatus.
Kalbant skaičiais, Nacionalinės švietimo agentūros duomenys rodo, kad PUPP neišlaikymas iš tikrųjų nėra gebėjimų nuosprendis. 30 proc. lietuvių kalbos ir literatūros PUPP neišlaikiusių mokinių po dvejų metų išlaikė valstybinius brandos egzaminus ir surinko nuo 40 iki 60 balų.
Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra labai svarbus, privalomas valstybinis egzaminas. Beveik 22 proc. mokinių, kurie dešimtoje klasėje neišlaikė matematikos PUPP, valstybiniame brandos egzamine surinko nuo 40 iki 81 balo.
Ir statistika, ir rezultatai rodo, kad dalis tų mokinių per dvejus metus reikšmingai pagerina rezultatus. Vienkartinė nesėkmė dešimtoje klasėje tikrai negali atspindėti ir neatspindi mokinių galimybių.
Dar vienas aspektas, kuris iki šiol galbūt nebuvo paliestas, yra mokinių branda. Jeigu lygintume 38 ir 40 metų žmones, didelio skirtumo galbūt apskritai nebūtų. Jeigu lygintume devintokus su vienuoliktokais ar dvyliktokais, dvejų ar trejų metų skirtumas paauglių brandoje ir supratime yra labai didelis.
Tai reiškia, kad didelė dalis mokinių, tarkime, aštuntoje klasėje ruošdamiesi į devintą, dar galbūt neturi tokios didelės motyvacijos ar supratimo. Vienuoliktoje klasėje jie tikrai susiima, o statistika bei duomenys rodo, kad vėliau išlaiko valstybinius brandos egzaminus.
Šis klausimas ypač jautrus berniukams, nes, kaip žinome ir iš praktikos, mergaitės galbūt yra kruopštesnės, daugiau laiko skiria mokslams. Jeigu šis slenkstis išliktų, labiausiai nukentėtų berniukai.
Kitas aspektas, kurį jau minėjo mano kolegė Radvilė, yra profesinės mokyklos. Profesinis mokymas yra labai svarbi švietimo sistemos dalis ir jis turi būti pasirenkamas sąmoningai. Į profesinį mokymą ir profesinio rengimo centrus iš tiesų yra daug investuota.
Dabar gautųsi taip, kad jeigu mokinys nepasiekia nustatyto slenksčio, jis automatiškai, dar neturėdamas brandos atestato, būtų nukreipiamas į profesinį mokymą. Tarsi tai būtų signalas, kad, jei mokykloje nepasisekė, tavo vieta profesiniame mokyme.
Tai irgi kenkia profesinio mokymo prestižui. Profesinis mokymas turėtų būti tikras ir sąmoningas pasirinkimas, o ne bausmė. Be to, profesiniame mokyme mokiniai vis tiek turėtų laikyti tuos pačius egzaminus, kad gautų mokyklos baigimo atestatą.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
