„Ne, nemanau, kad bando (valdantieji siūlymais gynybai „pakišti“ mokesčių reformą – ELTA). Kadangi kalbame apie pakankamai reikšmingas finansines lėšas, tikrai reikėjo ieškoti net kelių šaltinių tam, kad būtų suformuotas gynybos fondas toks, kokio mums reikia. Dėl to kai kam kilo abejonių, ar tai nėra mėginimas iš naujo svarstyti mokesčių reformą, bet nemanau, nes nekalbame apie daug reformos elementų, kurie buvo svarstomi anksčiau“, – ketvirtadienį Švenčionyse žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Dabar kalbame apie kitus aspektus, kurie nebuvo anksčiau svarstomi, kaip draudimo įmoka. Man svarbu, kad našta pirmiausia būtų neužmetama visiems Lietuvos žmonėms (...). Verslo pajamų apmokestinimas yra pats geriausias būdas surinkti trūkstamas lėšas“, – pažymėjo jis.
G. Nausėda taip pat dar kartą akcentavo, kad neturi būti keliami vartojimo mokesčiai, tokie kaip pridėtinės vertės mokestis (PVM).
„Kol pelno mokestis realiai pradės teikti pajamas šiam tikslui, o tai atsitiks 2026 m., remiu idėją dėl bankų solidarumo mokesčio pratęsimą. O visi kiti, vartojimo mokesčiai, PVM, yra skaudi našta mūsų žmonėms, ypač turint omenyje, kad infliacija pastaruoju metu buvo didelė“, – sakė šalies vadovas.
ELTA primena, kad Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti pratęsiant bankų solidarumo mokestį, didinant pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakeliant akcizus ir įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių. Šios priemonės leistų jau 2025 m. į gynybos fondą surinkti 297,8 mln. eurų, o 2026 m. – 421,2 mln. eurų.
Dar metams pratęsus bankų solidarumo mokestį, jis 2025 m. atneštų 60 mln. eurų.
Akcizų didinimas apimtų alkoholį ir tabaką bei 6 centų saugumo dedamąją visam kurui.
Tarp siūlymų – ir Saugumo įnašo koncepcija, t.y. 10 proc. įnašas draudimo sutartims išskyrus gyvybės draudimą.
