„Simboliška, kad Lietuvos valstybės atkūrimo dieną netekome vieno ryškiausių kovotojų už Lietuvos laisvę, daug prisidėjusio prie mūsų valstybingumo istorijos tąsos“, – rašoma jo užuojautoje.
Joje pabrėžiama, kad A. Terleckas nuo jaunų dienų atsisakė paklusti okupacijos primestai sovietinei tikrovei, ryžtingai jai priešinosi ir nesileido įbauginamas.
„Niekada nepamiršime jo pastangų skleisti laisvą žodį ir burti bendraminčius masinėms protesto akcijoms. Mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo virto žiežirba, kuri įplieskė nesulaikomą išsivadavimo ugnį“, – tvirtino G. Nausėda.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad A. Terleckas daugeliui kartų buvo pavyzdys, kad laisvės siekio negali užgožti net ir visa represinė sovietų sistema.
„Nepalaužiamas ryžtas ir valia, įkvėpusi bendražygius, ir padėjo pasiekti svarbiausią gyvenimo tikslą – Lietuvos Nepriklausomybę. Netekome vieno ryškiausių laisvės kovotojų, nuoširdžiai užjaučiu šeimą, artimuosius ir bendraminčius“, − teigė ji.
Eidamas 96-uosius metus ketvirtadienį mirė buvęs politinis kalinys, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, Laisvės premijos laureatas A. Terleckas.
1979 metais A. Terlecko vadovaujama Laisvės lyga inicijavo „Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumą“. Tai buvo reikšmingiausias neginkluoto pasipriešinimo laikotarpio dokumentas. Memorandume reikalauta negaliojančiais paskelbti Molotovo-Ribentropo pakto slaptuosius protokolus nuo jų pasirašymo momento, iš Baltijos šalių išvesti okupacinę kariuomenę, taip likviduojant abiejų diktatoriškų režimų suokalbio padarinius šiame regione.
