Tuo metu Lazdijuose lankysis „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, jis taip pat bendraus su vietos gyventojais.
Kaip pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, ketvirtadienį į Kapčiamiestį vyksta ir ministras Edvinas Grikšas, kuris bendraus su vietos bendruomene ir verslu, Lazdijų savivaldybe.
Regiono gyventojams jis pristatys konkrečias paramos priemones, kuriomis planuojamo poligono apylinkėse ketinama stiprinti vietinį smulkųjį ir vidutinį verslą regione, sudaryti sąlygas naujiems investiciniams projektams.
Norintieji patekti į susitikimą su valstybės vadovu turėjo registruotis iš anksto.
Kapčiamiesčio bendruomenės „Facebook“ paskyroje skelbta, kad pirmenybė patekti į susitikimą bus teikiama asmenims, gyvenantiems planuojamo poligono teritorijoje, taip pat tiems, kurie turi nekilnojamojo turto šioje teritorijoje arba gyvena šalia.
G. Nausėda interviu BNS yra sakęs, jog į Kapčiamiestį vyks nusiteikęs konstruktyviai sąžiningai diskusijai, gerbdamas žmonių nuomonę, mėgindamas juos įtikinti ir pirmiausia paneigti platinamas melagienas apie poligoną.
„Mes vešimės didelį paketą priemonių, kurios leis paskatinti šį regioną, kuris tikrai galbūt šiek tiek yra nutolęs ir ekonomine prasme galėtų būti gerokai gyvybingesnis“, – teigė G. Nausėda.
Tuo metu R. Žemaitaitis BNS sakė, kad atsitiktinai sutapo, jog ir jis, ir G. Nausėda Lazdijuose lankysis tą pačią dieną. Jo teigimu, pagal gruodį sudarytą grafiką su lazdijiečiais jis susitikti ketino pirmadienį, sausio 12 dieną, tačiau renginį turėjo perkelti, nes tą dieną opozicija planavo surengti neeilinį Seimo posėdį.
„Aušriečių“ lyderio teigimu, jis ir pernai sausį vyko į Lazdijus, vizito tikslas – pristatyti savo, kaip Seimo nario, ataskaitą ir išklausyti vietinių rūpesčius.
„Lietuvoje šiandien yra du valstybės lyderiai, kurie imasi spręsti šitas iniciatyvas: tai prezidentas Gitanas Nausėda ir Remigijus Žemaitaitis. Nes daugiau niekas iš politikų lyderių nevažiuoja nei į Lazdijus, nei į Kapčiamiestį, niekur kitur“, – BNS sakė parlamentaras.
„Matydamas, kokia yra įtampa, ir matydamas, kaip yra suskaldyta visuomenė ir kaip kariuomenės vadas netinkamai komunikavo, priskaldė malkų, aš pats važiuoju ir tikrai sieksiu kalbėtis su tais žmonėmis dėl problemos, dėl sprendimo ir kitų dalykų. Aš turiu tokį siūlymą, projektą, kaip būtų galima daryti“, – tvirtino jis.
R. Žemaitaičio teigimu, jis vietos gyventojų neagituos priešintis poligono kūrimui, o pateiks siūlymus, kaip būtų galima kompensuoti patiriamus nuostolius.
„Dėl kompensacijos mechanizmo – rinkos kaina plius 20 proc., išplėstinė kompensacija ir besiribojantiems gyvenamiesiems namams šitoj vietoj, tada bendruomenei, savivaldybei didesnis finansavimas turėtų būti skiriamas praplečiant pinigus. Ir dėl pačių darbų ir pačios veiklos“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Anot politiko, jis anksčiau sakė nepritariantis naujo poligono kūrimui, nes tuomet nebuvo pateikta atsakymų į gyventojams aktualius klausimus.
Kaip rašė BNS, Valstybės gynimo taryba siūlo Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, įrengti naują karinį poligoną. Jis apimtų apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Šiame poligone vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos, o vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų apie penkiskart per metus ir truktų iki dešimties dienų, mažesnės apimties vyktų nuolat.
Krašto apsaugos ministerijos teigimu, siūlymas steigti poligoną būtent Kapčiamiestyje pateiktas dėl strateginės šios teritorijos padėties. Jis būtų šalia Lenkijos ir patektų į vadinamojo Suvalkų koridoriaus teritoriją.
Vietos bendruomenė yra išreiškusi nepritarimą karinio poligono įrengimui Kapčiamiestyje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
--Kodėl buvo persigalvota dėl Lazdijų rajono, jei prieš tai ši vieta buvo atmesta dėl saugomų teritorijų gausos?
Kodėl nuo poligono planų svarstymo nušalinta visuomenė, jei ketinama naikinti nacionalinį turtą?
Kodėl už poligoną Dzūkijos didžiagirėje agituoja ir medžio pramonės lobistai?
Kodėl meluojama dėl Suvalkų koridoriaus gynybos, juk su lenkais niekas nederinta?
Kodėl investuojama į mokymo poligonus, o ne į gynybinę infrastruktūrą - susisiekimą su Lenkija, tiltus, kelius, jei gresia karas?
Kur poligono planavimo dokumentai? Kiek jis kainuos?
Kodėl prieš susirūpinusias šio plano aukas naudojamos bauginimo taktikos?
- Tai atitrūkimas nuo realybės.
Mums kalbama apie „būtinybę“, apie „grėsmes“, apie „saugumą“. Bet kodėl tada meluojami skaičiai žmonėms į akis?
-Kodėl susitikimuose sakoma, kad Lietuvoje tik 32 000 ha poligonų, kai realybėje jų virš 60 000 ha?
Kodėl reikia meluoti, jei sprendimai teisingi?
Pažiūrėkite į žemėlapį.
Tiesiog pažiūrėkite.
Naujas poligonas planuojamas šalia Gudijos pasienio, ten, kur kaimynai jau iškirto plyną lauką. Ir mes… darome tą patį?
Naikiname miškus, pelkes, raistus – tai, kas šimtmečius buvo mūsų skydas.
Miškai slėpė partizanus.
Pelkės stabdė techniką.
Raistai žudė agresoriaus planus.
O dabar visa tai vadinama „atgyvena“, „trukdžiu“, „nereikalinga“.
Paliekame pliką lauką ir vadiname tai „gynyba“.
