REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Liepos mėnesį darbą pradėjo septintosios kadencijos Europos Parlamentas (EP). Jame Lietuvai atstovauja dvylika narių, iš kurių trys dirbo ir ankstesnėje kadencijoje. Praėjus beveik pusei metų nuo šio EP darbo pradžios galime bandyti įvertinti mūsų europarlamentarų veiklą.

REKLAMA
REKLAMA

Šiame straipsnyje apžvelgiami Lietuvoje išrinktų europarlamentarų pasisakymai EP plenarinėse sesijose, jų pateikti klausimai Europos Komisijai ir ES Tarybai, taip pat jų parengtos ir EP priimtos rezoliucijos. Trumpai analizuojama ir europarlamentarų raiška Lietuvos viešojoje erdvėje.

REKLAMA

Politinė sudėtis

Lietuvoje Europos Parlamento rinkimai vyko 2009 m. birželio 7 dieną. Jų metu išrinkta dvylika europarlamentarų, o iš viso EP dirba 736 nariai iš 27 valstybių. Daugiausiai mandatų šiuose rinkimuose iškovojo Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai. Šiai partijai europarlamente atstovauja keturi politikai: Vytautas Landsbergis, Laima Andrikienė, Algirdas Saudargas ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Visi jie tapo didžiausios europarlamente Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) grupės nariais.

REKLAMA
REKLAMA

Antra pagal gautų mandatų skaičių Lietuvoje liko Socialdemokratų partija. Trys šios partijos atstovai – Zigmantas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė ir Justas Paleckis – prisijungė prie Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos. Partija „Tvarka ir teisingumas“ gavo du mandatus. Jos atstovai Juozas Imbrasas ir Rolandas Paksas tapo frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa“ nariais. Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos europarlamente gretas papildė pagal Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio sąrašą išrinktas Leonidas Donskis ir pagal Darbo partijos sąrašą išrinktas Viktor Uspaskich. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemar Tomaševski tapo Europos konservatorių ir reformistų grupės nariu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip minėta, trys europarlamentarai – Kovo 11-osios Akto signatarai L. Andrikienė, V. Landsbergis ir J. Paleckis – Europos Parlamente dirba antrąją kadenciją.

Rinkiminėje kovoje į Europos Parlamentą šiemet dalyvavę praėjusios kadencijos europarlamentarai D. Budreikaitė, M. Starkevičiūtė, Š. Birutis, A. Sakalas, O. Juknevičienė, E. Maldeikis ir G. Didžiokas juos pralaimėjo, o E. Gentvilas, A. Degutis ir J. Dičkutė nekandidatavo.



L. Andrikienė – V. Uspaskich 39 : 0

Po rinkimų liepos viduryje susirinkę į plenarinę sesiją ir išsirinkę EP vadovybę, europarlamentarai išsiskirstė vasaros atostogų. EP „atgijo“ tik paskutiniąją rugpjūčio savaitę, o nuo rugsėjo pradžios EP jau dirbo visu pajėgumu. Todėl šiam straipsniui panaudoti duomenys, apimantys laikotarpį nuo 2009 m. liepos vidurio iki gruodžio 31 dienos.

REKLAMA

Įvertinus darbus (1 lentelė) matyti, kad aktyviausiai Europos Parlamente dirba L. Andrikienė, V. Blinkevičiūtė, J. Paleckis, V. Landsbergis, Z. Balčytis ir L. Donskis, tuo tarpu kiti europarlamentarai savo veiklos rezultatais smarkiai atsilieka.

Lietuvos europarlamentarus pagal atliktą darbą galima suskirstyti į 5 grupes: I gr. (aktyviausieji) – L. Andrikienė; II gr. – V. Blinkevičiūtė ir J. Paleckis, III gr. – V. Landsbergis, Z. Balčytis ir L. Donskis, IV gr. – R. Paksas, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė ir A. Saudargas, V gr. (neaktyviausieji) – V. Tomaševski, J. Imbrasas ir V. Uspaskich.

REKLAMA

1 lentelė. EP narių aktyvumas (2009 m. liepa – gruodis).

EP rezoliucijos: produktyviausia – L. Andrikienė

Vienas svarbiausių EP politikos instrumentų yra jo rezoliucijos. Lietuvos atstovų aktyvumas šioje srityje – gana skirtingas (1 pav.).

Šioje parlamentinio darbo srityje akivaizdi lyderė yra L. Andrikienė – per keturis mėnesius ji inicijavo ir dalyvavo rengiant 20 Europos Parlamento rezoliucijų. V. Landsbergis dalyvavo rengiant 5 rezoliucijas dėl žmogaus teisių apsaugos. Po keturias rezoliucijas rengiant dalyvavo R. Paksas (dėl atominės elektrinės, pieno sektoriaus problemų) ir L. Donskis (dėl Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo panaikinimo). J. Paleckis minimas tarp dviejų rezoliucijų rengėjų dėl ES santykių su Baltarusija. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė prisidėjo rengiant vieną rezoliuciją aplinkosaugos klausimais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kiti europarlamentarai iš Lietuvos EP rezoliucijų rengimo darbe nedalyvavo. Akivaizdu, kad šia galimybe išreikšti savo politines nuostatas pagaliau ir Lietuvos interesus 2009 m. pasinaudojo tik pusė Lietuvoje rinktų europarlamentarų.

1 pav. Rezoliucijų skaičius (2009 m.).

Šaltinis: http://www.europarl.europa.eu/members/public/geoSearch/search.do?country=LT&language=LT

Šnekiausia – V. Blinkevičiūtė

Plenariniuose EP posėdžiuose parlamentarai savo nuomonę gali išreikšti pasisakydami jiems rūpimais klausimais. Daugiausia kalbėjo socialdemokratai V. Blinkevičiūtė, Z. Balčytis ir J. Paleckis (atitinkamai 23, 16 ir 13 kartų). L. Andrikienė pasisakė 11 kartų, o V. Landsbergis – 9. Kiti Lietuvoje išrinkti EP nariai šioje srityje smarkiai atsilieka – kalbėjo po vieną ar du kartus. A. Saudargas ir V. Uspaskich nė karto nepasisakė per EP plenarinius posėdžius (2 pav.).

REKLAMA

V. Blinkevičiūtė pasisakė moterų teisių, socialinės apsaugos klausimais. Z. Balčytis kalbėjo apie ES biudžetą ir paramos politiką. J. Paleckis rūpinosi energetikos ir tarptautinių santykių problemomis. L. Andrikienė pasisakė žmogaus teisių ir ES santykių su įvairiomis valstybėmis klausimais. V. Landsbergis taip pat pateikė nuomonę įvairiais tarptautinių santykių klausimais, o daugiausiai dėmesio skyrė ES santykiams su Rusija. Du kartus kalbėjęs R. Paksas atkreipė dėmesį į Ignalinos atominės elektrinės uždarymo problemas. V. Tomaševskis taip pat du kartus pasisakė tautinių mažumų ir ES santykių su Baltarusija klausimais. Po vieną kartą per posėdžius kalbėjo L. Donskis (dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo informacijos poveikio įstatymo), J. Imbrasas (dėl oro linijų klientų) ir R. Morkūnaitė-Mikulėnienė (dėl sveikesnės aplinkos).

Taigi tik penki europarlamentarai – L. Andrikienė, Z. Balčytis, V. Blinkevičiūtė, V. Landsbergis ir J. Paleckis – yra linkę jiems rūpimais klausimais pasisakyti per EP plenarinius posėdžius. Ties kitų pavardėmis kol kas puikuojasi nuliai.

REKLAMA

 2 pav. Pasisakymų (kalbų EP plenarinėse sesijose) skaičius (2009 m.).

Šaltinis: http://www.europarl.europa.eu/members/public/geoSearch/search.do?country=LT&language=LT

Klausimai ES Tarybai ir ES Komisijai

Europarlamentarai gali pateikti klausimus ES Tarybai ir Europos Komisijai, į kuriuos šių ES institucijų atstovai privalo atsakyti žodžiu EP plenariniame posėdyje arba pateikti atsakymą raštu po posėdžio (3 pav.).

Kaip rodo statitika, L. Donskis pateikė 10 klausimų dėl nepilnamečių apsaugos įstatymo, energetikos ir tarptautinių santykių. L. Andrikienė pateikė 8 klausimus apie energijos vartotojų apsaugą, Europos žmogaus teisių teismo veiklą, ES laisvosios prekybos susitarimų su rytinėmis kaimynėmis sudarymo perspektyvas, santykių su Rusija ir kitomis valstybėmis problemas. J. Paleckis pateikė 6 klausimus ekonomikos ir energetikos klausimais. Po keturis klausimus pateikė V. Blinkevičiūtė (socialinės apsaugos problemos), V. Landsbergis (tarptautinių santykių ir energetikos temomis), R. Morkūnaitė-Mikulėnienė (energetikos ir tarptautinių santykių problemos) ir A. Saudargas (dėl energetikos). R. Paksas pateikė du klausimus apie aplinkosaugą ir energetiką. Z. Balčytis pateikė vieną klausimą apie ES struktūrinius fondus. Viena visiems Lietuvos europarlamentarams aktualiausių energetikos temų – „Šiaurės srovės“ dujotakio („Nord Stream“) projektas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Trys Lietuvoje išrinkti EP nariai – V. Uspaskich, J. Imbrasas ir V. Tomaševski – per pusmetį nepateikė nė vieno klausimo.

3 pav. Pateiktų klausimų skaičius (2009 m.).

Šaltinis: http://www.europarl.europa.eu/members/public/geoSearch/search.do?country=LT&language=LT

Svetainės internete ir internetiniai dienoraščiai (blog‘ai)

Pabandėme surasti Lietuvos atstovų EP tinklaraščius (svetaines internete). Nepavyko rasti R. Pakso, J. Imbraso ir V. Tomaševski tinklaraščių. Tiesa, internete aptikome kandidato į prezidentus V. Tomaševski svetainę, kuri yra pamiršta ir nenaudojama.

REKLAMA

Visi likusieji Lietuvos europarlamentarai tinklaraščius turi, jų turinys pildomas, atnaujinamas.

Nors internetiniai dienoraščiai (blog'ai) nūnai nėra naujiena, ir daugelis aktyvesnių politikų juos rašo, tačiau iš dvylikos Lietuvos atstovų Europos Parlamente internetinius dienoraščius rašo tik keturi – Laima Andrikienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Justas Paleckis ir Leonidas Donskis. Šioje srityje aktyviausiai reiškiasi L. Donskis ir R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

L. Andrikienės ir J. Paleckio dienoraščiai – labiau asmeniški, o L. Donskio ir R. Morkūnaitės dalykiški. Pirmieji du europarlamentari, patyrę politikai nevengia atskleisti ne tik savo mintis, bet ir emocijas. Skaitant jų dienoraščius aišku, kad šiems politikams tikrai nesvetima visa, kas žmogiška.

REKLAMA

Politikos naujokų R. Morkūnaitės-Mikulėnienės ir prof. L. Donskio dienoraščiai skirti įvarioms aktualioms temoms ir problemoms aptarti.

Ir vienų, ir kitų komentarai yra įdomūs, leidžiantys objektyviau įvertinti šių politikų vertybes, politines nuostatas, pažinti juos kaip žmones.

Galima tik pasveikinti tuos europarlamentarus, kurie rašo internetinius dienoraščius, o jų nerašančius paraginti tai daryti.

Išvados

Lietuva turi tik 12 atstovų Europos Parlamente. Kažkas juos pavadino dvylika brolių juodvarniais lakstančių tarp Vilniaus ir Briuselio. Lietuvos atstovų pirmojo pusmečio darbas  Europos Parlamente nėra vienodas: vieni dirbo, kiti skraidė. Daugiau buvo skraidančių nei dirbančių. Tebus kiti metai sėkmingesni, produktyvesni.

Tomas Baležentis, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto studentas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų