O Vyriausybė siekia skatinti žmones taisyti prietaisus prisijungdama prie europinės platformos, kurioje būtų lengva rasti meistrus ir taisymo įmones bei suteikdama papildomą vienerių metų garantiją taisytoms prekėms.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Vincas jau 45-erius metus taiso televizorius. Specialistas pastebi, kad naujieji televizoriai genda dažniau.
„Suremontavai 90-tais metais kineskopinį televizorių, tai jis tarnaudavo 20, 25 metus. Dabar to nebėra. Vis vien, technologijos keičiasi. Tie, kur buvo truputį senesni, maždaug 5, 10 metų, jie ilgiau tarnauja negu naujieji televizoriai“, – aiškino televizorių meistras Vincas.
Panašią situaciją pastebėjo ir kompiuterių meistras Ovidijus.
„Kas liečia korpusines dalis, aš sakyčiau, kad prieš 10 metų pagaminti kompiuteriai buvo patvaresni, iš tikrųjų. Gamintojai nori daugiau uždirbti, sueina garantinis laikotarpis ir technika sugenda. Iš tikrųjų, keista, bet kartais taip sutampa“, – pasakojo „KORE“ kompiuterių meistras Ovidijus.
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pastebi, kad dažniausiai prekės genda, nes jų detalės būna atvežtos iš trečiųjų šalių.
„Būdavo kaip ir užprogramuota, kad penkeri metai, ypač su elektrotechnika, ir ji staiga sugenda. Tai čia rizikos tokios“, – sakė vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovė Goda Aleksaitė.
Žmonės nelinkę taisyti
Tyrimai atskleidžia, kad beveik pusė žmonių sugedus elektronikos prietaisui nusiperka naują iš karto. O seną – tiesiog išmeta.
„Ką ten seną daiktą besuremontuosi. Sumoki ir detalės kainuoja ir sutaisymas kainuoja. Jau geriau naują“, – minėjo moteris.
„Jeigu tik „biški“ sugenda, tai aišku, pirma pasitaisome, o paskui, kai jau nebesutaisome, tada perkame naują“, – kalbėjo gyventoja.
„Ne, netaisau niekada. Nu, man rodos pigiau nusipirkti naują daiktą, negu seną taisyti“, – aiškino kita moteris.
Vyriausybė siekia skatinti žmones taisyti sugedusias prekes, o ne keisti naujomis. Tad Lietuva prisijungtų prie bendros europinės platformos, kurioje gyventojams būtų galima rasti taisytojus ir atnaujintų prekių pardavėjus.
„Paskatinimas ir mūsų taisymo įmonėms ar dirbantiems toje srityje, kad jie galėtų tas paslaugas taip pat registruoti, plius bus bonusas – pratęsiama garantija dar vieneriems metams“, – kalbėjo Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.
Tikimasi, kad taip sumažės elektroninių atliekų skaičius. Vien pernai į šalies surinkimo aikšteles atvežta apie 22 tūkstančius tonų atliekų.
„Elektronikos gamintojai ir importuotojai privalo finansuoti 65 procentus nuo parduoto kiekio, buitinės elektronikos. Atsižvelgiant į šių dienų skaičius duomenis, deja, kol kas, tokio rodiklio pasiekti nepavyksta, tik apie trečdalį šio procento pavyksta įgyvendinti“, – pasakojo Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.
Gyventojai pastebi, seniau daiktai buvo patvaresni
„Anksčiau daiktai būdavo kokybiškesni negu dabar“, – sakė gyventoja.
„Mažiau, mažiau. Jau ką pastebėjau, kad ir mašinų detalės, bet ką paimkime, laiko mažiau“, – kalbėjo vyras.
„Kartais tiesiog nusiperku su broku ir tai išvis nepatarnauja“, – minėjo moteris.
Gamintojų ir importuotojų asociacija neatmeta, kad pokyčiai gali turėti įtakos ir elektronikos prietaisų kainoms.
„Kiekvienas verslas tikriausiai turi savą matematiką ir kainodaros paskaičiavimą – tikriausiai keli procentai ar keliolika“, – pridūrė A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba sako, kad dar neaišku, kaip veiks platforma, tačiau palaiko tokią iniciatyvą. O verslui už reikalavimų nesilaikymą ji galėtų skirti nuo 500 iki 5 tūkst. eurų baudą.
„Aš tikiuosi, kad kai pilnai įsigalios, Europa parengs tą taisymo platformą, kviesime jau dabar egzistuojančius paslaugų portalus taisymo, jungtis į tą būsimą platformą“, – sakė G. Aleksaitė.
Vyriausybė šiam naujam siūlymui pritarė, jis keliaus į Seimą. Jei Seimas pritars, įsigalioti galėtų po pusės metų. O Europos Komisijos valdomą platformą meistrams sukurti planuojama iki 2027 metų liepos pabaigos.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
