Lietuvoje apie kovą su korupcija labai daug šnekama, bet per mažai daroma. Ekspertai įsitikinę, kad kyšininkus greičiau nei griežtesnės bausmės sutramdytų didesnės piniginės baudos ir neteisėtai įgyto turto konfiskavimas. O pranešusiems apie siūlomą kyšį valdininkams ir pareigūnams siūloma net mokėti premijas.
Vakar diskusiją apie kovos su korupcija efektyvumą Seime surengusi parlamentarų grupė „Už piliečių talką kuriant Lietuvą be korupcijos" pakvietė į ją praktikus – specialiųjų tarnybų, Generalinės prokuratūros, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovus.
Veikla fragmentiška
Pasak Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gintaro Jasaičio, efektyviai kovoti su korupcija trukdo tai, kad Lietuvoje nėra vienos šį darbą koordinuojančios institucijos.
„Kiekvienas sprendžia iš savo varpinės tas problemas, o visuotinio požiūrio nėra, – apgailestavo prokuroras. – Mano siūlymas – kad kas nors apsiimtų koordinuoti šiuos klausimus: ar tai būtų Vyriausybė, ar Seimas, ar kuri speciali institucija".
Specialiųjų tyrimų tarnybos Teisės skyriaus vadovo R. Gylio nuomone, kyšių davėjus sutramdytų premijos, skiriamos apie siūlomą kyšį pranešusiems valstybės tarnautojams ar pareigūnams.
„Žinojimas, kad tas asmuo, kuriam duodamas kyšis, už pranešimą gali gauti premiją, atgrasys nuo davimo. Tai vienas mažų žingsnelių, kai asmenys skatinami už tai, kad nepriima kyšio", – sakė STT pareigūnas.
Ekonomines sankcijas už korupcinius nusikaltimus veiksmingesnėmis nei laisvės atėmimo bausmių griežtinimas laiko ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius. Viena iš jų galėtų būti neteisėtai įgyto turto konfiskavimas.
„Turto deklaravimo priemonė pakankamai racionali ir, jei Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos tarnybos imsis patikros, būtų galima kalbėti apie tam tikrų procesų, kurie daro įtaką korupciniams nusikaltimams, – kontroliavimą", vylėsi G.Kryževičius.
Pasak jo, daugelyje žmonėms svarbių administracinio valdymo sričių – statybų, nuosavybės teisių atkūrimo ir kt. – procedūros neapibrėžtos terminais arba nereikalaujama jų laikytis.
„Žmonės renkasi – ar duoti į teismą dėl neveikimo, vilkinimo, ir paskui, turint mintyje teismų apkrovas, bylinėtis dvejus metus, arba išsitraukti šimtą litų ir paskubinti sprendimą", – dar vieną kyšininkavimo priežastį įvardijo
G.Kryževičius.
