Vilniuje vykstančiame NATO gynybos ministrų susitikime Lietuva su Aljanso partnerėmis aptarė netradicines grėsmes, galinčias paplauti šalių „minkštojo“ saugumo pamatus.
„Aš labai tikiuosi, kad čia mes pajudėsime šiuo klausimu, ypatingai dėl kibernetinio saugumo. Mes svarstome priimti NATO kibernetinio saugumo planą, taip pat įsteigti NATO kibernetinės gynybos centrą Taline. Lietuva bus viena šio centro steigėjų“, - penktadienį sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Detaliau šis klausimas, pasak ministro, dar bus aptariamas, bet manoma, kad Kibernetinės gynybos centras galėtų būti įsteigtas dar šiemet ar 2009-ųjų pradžioje.
Be Lietuvos, Kibernetinės gynybos centro steigėjomis tapti ketina dar penkios valstybės. Kitos NATO šalys, pasak J.Oleko, yra išreiškusios norą dalyvauti būsimoje centro veikloje.
Estijos valstybės institucijų kompiuteriai pernai patyrė įnirtingas kibernetines atakas iš Rusijos po to, kai šalies valdžia nutarė iš miesto centro į karių kapinaites perkelti kario paminklą, kuris mena Sovietų Sąjungos pergalę prieš nacių Vokietiją.
Pasak J.Oleko, per dabartinį NATO gynybos ministrų susitikimą, kaip ir kituose, aptariama dar viena netradicinė grėsmė - energetinis saugumas, tačiau konkrečių dokumentų šiuo klausimu susitikime priimti nežadama.
Lietuva, kaip ir jos Baltijos kaimynės Latvija bei Estija, yra vadinama ES „energetine sala“, nes yra visiškai priklausoma nuo energijos išteklių tiekimo iš Rusijos, o jungčių su Vakarų energetinėmis sistemomis projektai tebėra svarstymų ir derybų stadijoje.
Energetinio saugumo problemų turi ir kitos Europos šalys, nes daugeliui jų energetiniai resursai - dujos ir nafta - tiekiami taip pat iš Rusijos.