Nacionalinis kraujo centras Lietuvoje siejamas ne tik su gelbėjamomis gyvybėmis, bet ir su plačiai nuskambėjusiais skandalais – įstaigos vadovas Vytenis Kalibatas teisiamas už 3,7 mln. litų žalos valstybei padarymą. Tačiau tokiu metu nauja NKC direktore tapusi Joana Bikulčienė teigia, kad turi savo kraujo centro viziją ir jai įgyvendinti būtina valdžios institucijų pagalba ir politinė valia spręsti esamas problemas. NKC atstovų susitikime su Valstybinės ligonių kasos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Seimo sveikatos reikalų komiteto nariai išgrynintos trys pagrindiniai aspektai, galintys reikšmingai prisidėti prie kraujo donorystės sistemos tobulinimo – neatlygintinos donorystės skatinimas, sukauptų kraujo komponentų likimas ir ligoninių atsiskaitymas su NKC.

Neatlygintina donorystė – būtina

Neatlygintina donorystė reiškia ne tik moralinį apsisprendimą padėti kitiems ir pasidalyti savo krauju su tais, kuriems jo reikia. Neatlygintina donorystė tampa Pasaulio sveikatos organizacijos deklaracijų taikinių ir paties NKC sėkmingo veikimo pagrindu. Pasak direktorės J. Bikulčienės, 2013 metais neatlygintinos dotacijos sudarė beveik 36 procentus visų donacijų. Pavertus tai tiksliais skaičiais – 21836 iš 56451 donacijų.

Pasak direktorės, neatlygintinos donorystės skatinimas yra paties kraujo centro kaip įstaigos ateities vizija – norima ruošti saugų kraują, jo komponentus ir preparatus iš neatlyginti kraujo donorų aukojamo kraujo. Ši vizija sutampa ir su tarptautinės bendruomenės nuomone. Pasaulio sveikatos organizacijos, Italijos sveikatos ministerijos ir Japonijos sveikatos, darbo ir gerovės ministerijos organizuoto Romos forumo pagrindinis akcentas, įgavęs deklaracijos formą, buvo savanoriška, neatlygintina kraujo produktais pagrįstas apsirūpinimas saugiu krauju ir kraujo produktais. J. Bikulčienės teigimu, PSO vis įsakmiau siekia, kad iki 2020 metų visos kraujo dotacijos būtų neatlygintinos.

REKLAMA

Neatlygintina donorystė taip pat leistų spręsti ir NKC sukauptų kraujo komponentų populiarumo užsienyje klausimą. Sveikatos apsaugos viceministro Eriko Mačiūno teigimu, būtent atlygintina donorystė mažina šalyje surinkto kraujo ir plazmos populiarumą.

„Mūsų kraujo plazma nelabai aukštai vertinama, nes klesti atlygintina donorystė. Taigi, donoras daugeliu atvejų ateina rizikos vedamas. Jam reikia gauti šiek tiek pinigų. Tai gali būti susiję su tam tikrų negerų medžiagų panaudojimu. Mūsų kraujas yra geras ir plazma puiki. Jei pasiektume, kad būtų neatlygintina donorystė, tada iš karto pasikeistų ir kiti aspektai“, – aiškino ministras.

Turimų kraujo komponentų likimas

Kalbant apie neatlygintiną donorystę ir kraujo bei kraujo komponentų iš Lietuvos populiarinimą, pasak J. Bikulčienės, reikia suvokti, kad tai susiję ir su praeities klaidomis, ir su nepanaudotų kraujo komponentų klausimų.

„Dėl plazmos panaudojimo NKC vadovai Lietuvoje jau turėjo problemų. Visiškai nesinori atsisėsti ant to paties suolo. Norėtųsi šitą problemą spręsti valstybiniu lygmeniu. Šiuo metu turime prikaupę nemažai plazmos – daugiau kaip 20 tonų. Tai yra vertybė tik tada, kai yra sutartis ją parduoti. Kraujo plazmos perdirbimo gamyklos turi plazmos surinkimo punktus ir visai nenori bendradarbiauti su pavienėmis įstaigomis, tokiomis kaip NKC, kurios plazmą renka tik iš kraujo. PSO rekomenduoja valstybei apsirūpinti tik iš savo donorų kraujo pagamintais preparatais“, – kalbėjo NKC vadovė.

J. Bukulčienė taip pat pabrėžė, kad siekiant keisti situaciją yra būtina peržiūrėti ir keisti atitinkamus įstatymus.

„Dabar mes turim du kelius. Plazmą parduoti arba ją laikyti, kol baigsis jos galiojima terminas, ir teks utilizuoti. Jos negalime tiesiog išpilti – reikės brangiai mokėti už utilizavimą. Tai bus nuostolis ir NKC, ir valstybei. Taigi siūlyčiau keisti įstatymų bazę, kad apsirūpintume ir kraujo komponentais, ir preparatais patys, o ko dar trūksta, nusipirktume iš kitų. Taip panaudotume kiekvieną donorų kraujo lašą ir nekiltų jokių neaiškumų nei dėl švaistymo, nei dėl moralinių klausimų“, – argumentus bėrė NKC direktorė.

REKLAMA

Atsiskaitymai su ligoninėmis, arba kai tenka dirbti veltui

Už Asmens sveikatos priežiūros įstaigoms parduotus kraujo komponentus ir preparatus 2013 metais NKC gavo beveik 16  838 milijonus litų, tai sudaro daugiau nei 87 procentus visų NKC per 2013 metus gautų lėšų. Taigi sklandus šių pajamų gavimo užtikrinimas, pasak naujosios NKC vadovės, yra labai svarbus  siekiant užtikrinti, kad įstaiga funkcionuotų tinkamai.


Rašyti komentarą...
I
Imantas M.
2014-01-23 13:36:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
Šaunuolė Joana.
Kas jau kas, bet ji tikrai susitvarkys su visomis problemomis.
P.S. Galėtų žurnaliūgos įdėti naujos vadovės nuotrauką
Atsakyti
0

a
aiva
2014-01-23 16:59:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ištiesų džiugu girdėti kad kažkas daroma, keičiama, siekiama... Kadangi NKC "aplipęs" purvu, naujai vadovei nebus lengva, tikiu ir linkiu kad mintys virstų kūnu, kad niekas netrukdytų ir nestabdytų !
Atsakyti
0

r
rasa
2014-02-11 20:01:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
Viliuosi, kad vadovė įdiegs darbuotojams meilę ir pagarbą kraujo donorui... Linkiu sėkmės
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų