Lietuvos vaistų gamintojai įsitikinę, kad atpiginti vaistus žmonėms ir sutaupyti biudžeto lėšų padėtų generinių vaistų vartojimo skatinimas.
Tačiau jų siūlymams, ypač siūlymui įvesti fiksuotą vaistų kainą, priešinasi prekybininkai. Kol gamintojai pešasi su prekybininkais dėl vaistų kainų, labiausiai kenčia ligoniai, rašo „Respublika“.
Padėtų sutaupyti pinigų
Pasak Lietuvos vaistų gamintojų asociacijos (LVGA) direktoriaus dr. Alberto Bertulio, siekiant sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas, generiniai vaistai dažniausiai laikomi vienu geriausių sprendimų. Mat yra gerokai pigesni.
Specialistų skaičiavimais, Lietuvoje padidinus generinių vaistų pardavimą vos 1 proc. per metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas sutaupytų net 6,787 mln. litų.
„Negalima sakyti, kad gydyti reikia vien generiniais vaistais, - patentiniai preparatai taip pat yra reikalingi, kartais neturintys analogų, nes tai yra naujausios technologijos, - sakė A. Bertulis. – Jeigu į rinką nebus tiekiami patentiniai vaistai, laikui bėgant nebus papildomas ir generinių sąrašas. Tačiau esmė ta, kad naujo patentinio preparato pateikimas rinkai trunka per 10 m. ir kainuoja apie milijardą eurų. Gamintojui tai turi atsipirkti, todėl šie vaistai yra brangūs. Esant tokiai ekonominei situacijai kaip dabar, ne visada galime sau leisti tai, kas brangiausia“.
A. Bertulio teigimu, generinis vaistais toli gražu nereiškia, kad yra prasčiausias, kaip dažnai manoma visuomenėje. Tad kai gyventojų perkamoji galia ir valstybės finansinės galimybės ribotos, tenka rinktis - ar gauti beveik tokį patį, tos pačios cheminės formulės, bet generinį vaistą, ar rinktis patentinį, kurio gali ir visai negauti ar gauti tik kas kelintą kartą.
Pateikė pasiūlymus
LVGA siūlo nustatyti fiksuotas kompensuojamųjų vaistų mažmenines kainas. Tada negalėtų būti taikomos nuolaidos paciento priemokai, pacientai dažniau pasirinktų pigesnius generinius vaistus. Nenustačius fiksuotų kompensuojamųjų vaistų mažmeninių kainų, nuolaidos galėtų būti taikomos tik valstybės apmokamai kainos daliai, o ne paciento priemokai.
Taip pat siūloma leisti medikams vaistus išrašyti firminiais pavadinimais. Rašant bendriniais pavadinimais, vaistinėse siūlomi brangesni vaistai ar tie vaistai, kuriems gaunamos didesnės nuolaidos, o didesnes nuolaidas gali suteikti tik brangesnių vaistų gamintojai.
LVGA rekomenduoja skatinti gydytojus išrašinėti pigesnius vaistus, reguliuoti prekybos antkainius nekompensuojamiesiems vaistams, kompensuoti visus receptinius generinius vaistus, reguliariai - kas 3 mėnesius - atnaujinti kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainyną, kad generiniai vaistai anksčiau būtų pradėti kompensuoti, viešai informuoti pacientus apie pigesnius vaistus ir mažesnes priemokas jiems.
Pasiūlymus dėl generinių vaistų vartojimo skatinimo LVGA pateikė Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) ir Seimo Sveikatos reikalų komitetui (SRK). SAM kai kuriuos pasiūlymus įtraukė į Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą, SRK juos taip pat svarstė, tačiau išvadų dar nepateikė.
Nuomonė
Janina Kulberkienė
Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorė
Asociacija nepritaria pasirodantiems siūlymams įvesti fiksuotą vaistų kainą ar nustatyti vaistams antkainių ribas ir uždrausti teikti nuolaidas pacientams, nes tokios priemonės sužlugdytų vaistines, ypač smulkiąsias.
Jau dabar kompensuojamųjų vaistų kainos yra valstybės reguliuojamos.
Tiesa, tie teisės aktai yra gana seni, o anksčiau galiojo tokia sistema, kokią siūloma įvesti dabar. Ji buvo labai kritikuojama dėl to, kad nebuvo laisvos rinkos elementų, konkurencijos. Dabar ją norima atkurti įvedant fiksuotas kainas visiems vaistams ir uždraudžiant taikyti nuolaidas pacientams.
Teigiama, jog tuo norima pasiekti, kad vaistai būtų pigesni, nes dabar Lietuvoje jie yra neva brangūs. Tačiau šie teiginiai neatitinka tikrovės. Be to, pradines vaistų kainas iš esmės nustato ne vaistinės, o gamintojai. Paskutiniams rinkos dalyviams - vaistinėms – telieka susitaikyti su faktu, užsidėti kokį nors minimalų antkainį ir mėginti išgyventi.
Tikėtina, kad brangstant vaistų gamybos sąnaudoms, keičiantis technologijoms ir pan. vaistai gali brangti jau būdami gamybos stadijos.
Negana to, antkainio arba fiksuotos kainos nustatymas turi būti ekonomiškai pagrįstas. Dabar ekonominio vaisto kainos pagrindimo nereikalaujama. Taigi jeigu bus nustatytos fiksuotos kainos, tai ta kaina ar antkainis turės būti ekonomiškai pagrįsti, vaistų kainos išaugs.
Šiuo metu vaistinės konkuruoja tarpusavyje ir, norėdamos užtikrinti kuo mažesnę kainą ligoniui bei siūlydamos nuolaidas, aktyviai derasi su gamintojais. Jeigu kaina taps fiksuota, kai kurie rinkos dalyviai - mažosios vaistinės - tiesiog bus eliminuoti.
Aida Valinskienė
