Musulmonų pasaulis degina JAV vėliavas kaip mes Naujųjų metų naktį deginame šaltąsias ugneles ir per gimtadienius linkime jubiliatui „Ilgiausių metų“. Skirtumas tik tas, kad čia „šventei“ naudojamas benzinas, o padegus JAV vėliavą minia sutartinai skanduoja „Alah ahbar“ (Dievas yra didis). Amerikos vėliavos deginamos visur, pradedant Šiaurės Afrika, Maldyvais ir baigiant pietryčių Azija bei Australija. Dėl antiislamiško filmo „Musulmonų nekaltybė“, kuriame išjuokiamas Islamo pradininkas, pranašas Muchamedas, JAV jau sumokėjo savo kainą, pradedant JAV ambasadoriaus ir dar kelių diplomatų gyvybe Libijoje ir baigiant labiau įtemptais JAV ir jų sąjungininkų santykiais su naujais musulmoniškų kraštų lyderiais, subrandintais per arabų pavasarį. Per susirėmimus Sudane jau žuvo ir keliolika musulmonų. Dega jau ne tik JAV ambasados. Vokietijos ir kitų vakarų valstybių diplomatinės atstovybės jau taip pat atlaikė pirmuosius išpuolius.
Stebint protestus per televizorių apima keistas deja vu jausmas. Musulmonai taip pat protestavo po 2005 m. Danijos laikraščio „Jyllands-Posten“ išspausdintų pranašo Muchamedo karikatūrų, kur jis buvo vaizduojamas tai šuns galva, tai teroristu. Dar anksčiau musulmonai pyko ir dėl indų kilmės britų rašytojo Salman Rushdie 1989 metais publikuotos knygos „Šėtoniškos eilės“, kur musulmonų šeimoje gimęs publicistas suabejojo, kas pranašui Muchamedui paliepė skelbti islamą – angelas Džibrayl (Gabrielius) ar vis dėlto Šėtonas. Tada musulmonų pasaulis irgi bruzdėjo, o pačiam S. Rushdie Irano dvasinis lyderis ajatola Rūchula Khumaini (1902–1989) už islamo pažeminimą paskelbė fatvą – mirties nuosprendį. Remiantis fatva viso pasaulio musulmonai buvo paraginti įvykdyti linčo teismą. Už rašytojo galvą tada pažadėtas ir pasakiškas 3 mln. JAV dolerių atlyginimas. Tikėtina, kad ir dabar dėl filmo Vakarų civilizacijai kai kuriose mečetėse liejasi „fatvos“, raginančios kirsti galvas netikėliams, išdrįsusiems paniekinti pranašą.
Islamas, kaip religija, nevienalytė. Net tos pačios islamiškosios kryptys skirtingose valstybėse skirtingai interpretuoja Koraną. Pavyzdžiui, fatva, pagal islamiškąją jurisprudenciją, skelbiama tik tam tikrą teisę turinčio muftijaus, religinio lyderio. Tačiau islamiškame pasaulyje fatvas pradėjo skelbti ir teroristinių tinklų vadeivos, neturintys ne tik tam teisės, bet ir interpretuojantys Koraną. Puikus to pavyzdys, čečėnų sukilėlių lyderis Doku Umarovas. Pastarasis irgi nuolat mojuoja Koranu, kovoje su Rusija. Tad skurde gyvenantiems musulmonams (Sudane, Afganistane, Irake ar Irane) daugiau nieko ir nereikia. Pakanka mečetėje paskelbti fatvą ir jie kaip avinų banda vykdo savo dvasinių lyderių (pradedant religiniais ir baigiant teroristų vadeivomis) priesakus. Deja, tarp radikalių islamistų šie įrankiai veikia be priekaištų.
Tačiau didžiausia bėda krikščioniškojo ir islamiškojo pasaulių konflikte yra tai, kad krikščionys neturi su kuo kalbėtis. Jei Vatikane turime popiežių Benediktą XVI-ąjį, o pravoslavai Maskvoje patriarchą Kirilą, tai Islame, galima sakyti, visiška netvarka. Čia nėra griežtai struktūrizuotos religinės organizacijos, nėra lyderio. Galiausiai net patys musulmonai, susikaldę į dvi pagrindines islamiškąsias kryptis – šiitus ir sunitus, pešasi tarpusavyje iki kraujo ir šioje kovoje kiekvienais metais myriop pasiunčiama tūkstančiai musulmonų. Tai kur čia matote Islamo gėrį? Tai ko norėt, kad musulmonai būtų vieningi net tokiu klausimu kaip Danijos laikraščio karikatūros arba amerikiečių susuktas filmas apie pranašą Muchamedą, jei jie patys tarpusavyje sunkiai besutaria.
Be kita ko, Lietuvoje niekas neprotestavo, Latvijoje – taip pat. Bijau, kad net Švedijoje musulmonai tik palingavo galva ir tuo jų pasipiktinimas pasibaigė.
Todėl mano giliu įsitikinimu, islamiškojo pasaulio reakcija į filmą absoliučiai neadekvati ir nepateisinama jokiais tikėjimo kanonais, kaip ir niekuo nepateisinamas filmo kūrėjų „darbas“. Norint išgarsėti, nebūtina kurti dalykų, kuriais sieki paniekinti daugiau nei 1000 metų senumo religiją arba kaip A. Breivikas paleisti į 70 žmonių galvas po kulką. Tačiau į filmą sukūrusį ligonį musulmonai sureagavo irgi kaip ligoniai. Čia jau nei pridėsi, nei atimsi. Kyla klausimas, kodėl Islamo išpažinėjai net rizikuodami gyvybėmis siekia apsigyventi Vakarų Europoje ir JAV, kur žmogui sukurtos visos galimybės užtikrinti savo ir savo vaikų ateitį, pradėti verslą ir įgyvendinti kitas idėjas. Ko jie veržiasi į ten, kur, kaip pasakytų radikalus islamistas, sukerojo Šėtonas (Šaitan)...
Todėl į filmą musulmonai sureagavo panašiai kaip ir Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino klika sureagavo į merginų pankgrupės „Pussy Riot“ išsišokimą bažnyčioje. Į chuliganišką ir, sakyčiau, kvailą provokaciją Rusijos valdžia atsakė irgi neadekvačiai. Ne merginų malda „Putiną išvaryk“ (girdi, išvaryk kaip velnią), o paties V. Putino reakcija į chuliganizmą išgarsino visame pasaulyje niekam iki tol nežinomas merginas, atvirai kalbant, neturinčiomis jokio supratimo apie tikrąją muziką, tikrąjį pankroką ir galiausiai jo paskirtį.
Reakcija į „Musulmonų nekaltybę“ irgi neadekvati, išgarsinusi vadinamąjį filmo kūrėją Nakoula Basseley. Juk pastarąjį JAV valdžia įtaria ne viena afera. Net filmo aktoriai iki paskutinės minutės nežinojo, kad filmas kuriamas apie pranašą Muchamedą... Bet ta Islamo išpažinėjų reakcija dar kartą patvirtino vakaruose vyraujančią nuomonę apie musulmonus. Didžioji jų dalis – religiniai fanatikai, nesuvokiantys demokratijos ir laisvo žodžio paskirties, todėl bijau, kad jau artimiausiais mėnesiais ar net savaitėmis „Youtube“ ar kituose interneto tyruose bus galima pamatyti daug bjauresnių nuorodų, išjuokiančių ir Islamą, ir pranašą Muchamedą. Tik gali būti, kad nesulauksime išvis jokios reakcijos.
Kitas dalykas, galime kelti sąmokslo teorijas, kad filmas buvo sąmoninga provokacija, siekiant pakirsti JAV ir naujųjų arabiškų kraštų lyderių santykius. Juolab kad ir pačiam filmui sukurti, kaip teigė Nakoula Basseley, jis gavo 5 mln. JAV dolerių paramą iš žydų verslininkų. JAV ir musulmonų draugyste nepatenkintas Izraelis, įvairiais būdais siekia apsisaugoti nuo kaimynų (Egipto, Libano, Sirijos, Jordanijos) ir ypač Irano, todėl egzistuoja bent teorinė galimybė, kad provokacija buvo iš anksto numatyta. Kita vertus, JAV administracija ne kartą yra pabrėžusi, kad jei kas nors kėsinsis į Izraelį, Jungtinės Valstijos neatidėliotinai ateis žydams į pagalbą. Gerai nebent tai, kad JAV prezidentas Barackas Obama pasmerkė filmo kūrėjus, taip pademonstruodamas, kad Jungtinės Valstijos atsiriboja nuo panašių provokacijų ir protestai, tikėtina, po savaitės nurims.
