Apie putinizmą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis ir Mykolo Romerio universiteto politologas Alvydas Medalinskas.
Labai dažnai girdime apie Putino kultą, kad Putinas priima sprendimus, Putinas yra pagrindinis žmogus, dėl kurio prasidėjo karas Ukrainoje. Jūsų vertinimu, jeigu neliktų Putino, ar tai reikštų ir karo Ukrainoje pabaigą?
A. Medalinskas: Ne, problema yra nebe Putinas, problema su Putinu buvo iki koronaviruso. Koronaviruso metu, 2020 m., buvau įkėlęs į savo „Facebook“ anketą du palyginimus: koronavirusas ir Putino virusas. Ir klausiau, kuris virusas per 2020 m. labiau sujauks žmonėms smegenis ir galvas, kuris yra pavojingesnis.
Sakiau, kad Putino virusas tikriausiai yra pavojingesnis, nepaisant to, kad koronavirusas taip stipriai žudo žmones, problema yra putinizmas, ir problema ta, kad kas ateitų po Putino, jam reikėtų spręsti klausimą, ką daryti su putinizmo palikimu.
Taip, Sovietų Sąjungoje buvo situacijų, kai atėjęs Chruščiovas panaikino kai kuriuos Stalino dalykus, bet dabar Putinas grįžta prie Stalino garbinimo retorikos: Volgogrado oro uostas tampa Stalingrado oro uostu, Stalino statula atidaroma Tagankos metro stotyje ir panašiai.
Putinas skelbia imperinio mąstymo koncepciją – taip, jeigu ateitų žmonės, labiau susiję su verslu, kurie supranta, kokius nuostolius Rusija jau patyrė, visko gali būti, bet nemanau, nors tai labai teorinis klausimas, kad Putinui kas nors atsitikus, į pareigas neateitų koks nors putinistas.
Tas putinizmas yra baisus „rusų pasaulio“ reiškinys kitų valstybių atžvilgiu, nes nepripažįstamos sienos ir manoma, kad visur, kur driekėsi Rusijos imperija ir Sovietų Sąjunga, ten yra Rusijos istorinės žemės ir nacionaliniai interesai.
Ar iš karinės perspektyvos, jeigu pasikeistų pagrindinis vadas, šiuo atveju – Putinas, galima tikėtis visiškai kitokio kariuomenės veiksmo, kitos krypties? Galbūt būtų sakoma: štai, jis padarė klaidų, jis buvo blogas vadas ir karas su Ukraina buvo beprasmis. Ar tai yra neįtikėtina?
D. Antanaitis: Valstybės vystymosi raida, aišku, gali priklausyti nuo vieno žmogaus, tačiau paprastai nuo to nepriklauso ir tam, kad suprastume, kas galėtų būti ateityje, galime pažiūrėti į praeitį.
Ar kada nors Rusija ar Sovietų Sąjunga buvo pasikeitusi? Daug vilčių dėjome, bet niekada tai neįvyko. Todėl tikėtis, kad staiga Rusija, kaip darinys, atsisakys savo imperinių ambicijų, yra naivu. Ji niekada to neatsisakydavo.
Ir netgi dabar vykstantis karas nėra Putino, kaip vieno asmens, karas. Tai yra visos jo klikos karas, tai viso Kremliaus karas, tai visos Rusijos isterijos karas, todėl nemanau, kad kažkas galėtų pasikeisti. Be to, Rusijos kariuomenė vis dar vystosi tradiciškai, rusiškai ir tikėtis, kad staiga žmonėms bus pakeistos smegenys ir jie pradės kitaip mąstyti, aš nemanau, kad taip bus.
Manau, ir toliau Rusija išliks pavojinga savo kaimynams. Ne tiek pavojinga, kaip Kinija, nes vis dėlto Rusija pavojinga yra kaip regioninė problema mums.
Kinija yra žymiai didesnė, tai planetos masto problema, tačiau, vėlgi, aš nemanau, kad Rusija galėtų pasikeisti, ir mes turime būti pasirengę, kad vis dėlto anksčiau ar vėliau, jeigu rusai pajus, kad mes esame silpni, mums teks išgyventi dar vieną karą su rusais.
Kartais tenka girdėti, kad po to, kai Rusija pertvarkė savo ekonomiką į karo ekonomiką, tiek daug resursų yra mesta į karą, šalis gyvena ir stabilumas joje turbūt yra dėl to, kad vyksta karai. Jūsų vertinimu, ar ši šalis galėtų apskritai nekariauti bent kurį laikotarpį? Ar dabar, kai šis procesas jau prasidėjo ir tęsiasi, tikėtina, kad jis tęsis ilgai? Net jeigu būtų pasirašytos paliaubos Ukrainoje, ar galėtume tikėtis, kad Rusija ieškos naujo taikinio ir toliau kariaus?
D. Antanaitis: Karas arba karo ekonomika reiškia, kad valgai pats save, negeneruoji pinigų. Jeigu pasižiūrėsime paskutinį karinės technikos paradą Libijoje, jame buvo labai daug naujos rusiškos kovos technikos.
Tuo metu matome, kad Ukrainoje rusai nelabai turi savo kovos technikos. O tai reiškia, kad jie ją pagamina tik tada, kai gauna pinigų. Vadinasi, jie patys sau apmokėti gamybos jau nebegali – tik tie, kas naujai užsako ir apmoka.
Todėl, kai mistifikuojame karo ekonomiką, reikia suprasti, kad ji negeneruoja pajamų, o pravalgo pinigus ir išnaudoja resursus. O ar rusai galėtų pradėti ką nors nauja? Taip, jie atsikvėps ir pradės naują karą.
Netgi jeigu pažiūrėsime istoriškai, maždaug kas šešerius metus rusai užpuldavo savo naują kaimynę, arba kitą, arba tą pačią. Todėl tikėtis negalime, kad Rusijos raidos ciklas pasikeis.
Dabar matome, kad Lietuvoje yra daug gerų žinių. Iki 2027 m. turėsime Vokietijos brigadą, turime JAV karių. Jūsų vertinimu, ar esame pakankamai pasiruošę? Ar vis dėlto reikia veikti sparčiau, daugiau, ar turime matyti daugiau atgrasymo ženklų?
A. Medalinskas: Pasiruošimas iš tikrųjų apima ne viską, ką matome viešojoje erdvėje. Ir čia, manau, pats svarbiausias dalykas, kurį mes Lietuvoje turėtume turėti omenyje, yra tai, kad reikia ruoštis visais galimais būdais ir keliais.
Čia dar akcentuočiau momentą su karo komendantūromis, dialogą su visomis grupėmis – ar tai būtų šauliai, savanoriai, ar tiesiog patriotiški žmonės, kurie daro labai svarbius darbus. Visą tai reikia žinoti.
Čia maždaug Izraelio, Suomijos, Šveicarijos patirtis – daug yra tokių patirčių. Bet yra dar kai kas labai svarbu. Mes turėtume tą pasirengimą labiau vykdyti tyliai. Į viešumą turėtume transliuoti mažiau žinių, išskyrus tai, kaip daro suomiai, sakydami: „Mes esame pasirengę“, be jokių detalių, nes panikos kėlimas tarp žmonių yra ne mažiau pavojingas nei nepasirengimas.
O panikos kėlimas Vakarų partnerių atžvilgiu priveda prie to, kad, pavyzdžiui, visai neseniai sutikau prancūzų, kurie atvyko kaip tik Vokietijos brigados inauguracijos dieną. Jie sakė: „Ką, karas? Žinojome, kad čia gali būti karas. Jau karas vyksta?“
Tokių reakcijų tikrai bus, todėl mes turėtume labai stipriai stabilizuoti padėtį, kalbant apie informacijos išleidimą, bet kartu, kaip sakau, labai rimtai rengtis ir būti pasirengusiems visais galimais aspektais.
Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
