Stanislava VIČAITĖ
Trečiadienį Pakruojyje vykusiame rajono pedagogų pasitarime kalbėta apie švietimo dideles problemas ir mažus džiaugsmus.
Mokiniai išvažiuoja paskui tėvus
Dėl mažėjančio gimstamumo, migracijos rajono mokyklose per dešimtmetį mokinių sumažėjo 37 procentais.
„Iš pirmo žvilgsnio savivaldybės Metrikacijos skyriaus statistika atrodo džiuginanti: kone kasmet gimsta apie porą šimtų vaikų. Tačiau paanalizavus paaiškėja, jog kone pusė jų yrą gimę užsienyje arba jau gyvena užsienyje. Vien pernai į užsienį kartu su tėvais emigravo 52 mokyklinio amžiaus vaikai“, – konstatavo Švietimo skyriaus vedėja Irena Mažulienė.
Vedėjos teigimu, iš Pakruojo rajono į užsienį išvažiavo mažiausiai vaikų visoje apskrityje.
Siūlė neatleidinėti mokytojų
Mažėjant moksleivių, mažiau reikia ir mokytojų. Per šešerius metus rajone be darbo liko 84 mokytojai – apie 20 procentų.
Nors pagal bendrą rajono statistiką kiekvienam mokytojui tenka po minimalų 18 pamokų krūvį, tačiau realybėje ne visi pedagogai turi ir tokį. Todėl baimė netekti darbo slegia ne vieną.
„Problema, kad nebūtų mokytojų pertekliaus, nėra tinkamai sprendžiama“, – išsakė savo ir kolegų nuomonę „Žemynos“ pagrindinės mokyklos mokytoja Asta Aperavičienė.
Pedagogė siūlė neatleidinėti mokytojų, bet mažinti vaikų skaičių klasėse. Dėl to mokymo kokybė tik pagerės. Dar vienas pasiūlymas – paankstinti mokytojų pensinį amžių, atsižvelgus ir į jų darbo stažą.
Skirtumas – šimtai tūkstančių litų
Kita problema – mokinio krepšelio lėšos, kurių trūksta.
„Dėl to nepanaudojame ugdymo planuose siūlomų galimybių, mokinių pažintinei veiklai, mokytojų kvalifikacijai kelti skirtų lėšų. Taupom. Tokių drastiškų priemonių tenka imtis dėl to, kad mokytojams būtų iš ko mokėti atlyginimus“, – sakė Balsių pagrindinės mokyklos direktorė Jadvyga Šliurpienė.
Ji siūlė keisti krepšelio skaičiavimo metodiką: pinigus skirti ne mokiniui, o klasių komplektui. Ir pateikė pavyzdį: daugiau mokinių klasėje turinti mokykla gauna keliais šimtais tūkstančių litų daugiau nei ta, kurios klasėje mažiau vaikų.
Iš mokinio krepšelio lėšų rajono mokyklos išgali įsigyti vieną kitą naują kompiuterį, tačiau negali atnaujinti visos kompiuterių klasės. Dėl to 100 rajono mokinių tenka 11,7 kompiuterio, o šalyje – 15,5. Nemažai kompiuterių mokyklose yra moraliai pasenę ir jau nebenaudojami.
Pavežėjimo problemos lieka
Nuo mokyklos neatsiejami ir tokie socialiniai klausimai, kaip mokinių pavežėjimas, nemokamas maitinimas, specialių poreikių vaikų mokymo organizavimas.
Nors socialines pašalpas gauna mažiau rajono gyventojų nei kituose apskrities rajonuose, tačiau socialinės rizikos šeimų skaičiumi pakruojiečiai lenkia visus. O pagal nemokamai mokyklose maitinamų vaikų skaičių, rajoną lenkia tik kelmiškiai.
„Kaimo mokyklai tenka ir mokymo priemonėmis vaikus aprūpinti, net malkomis pasirūpinti“, – teigė Balsių mokyklos direktorė, džiaugdamasi bent tuo, kad mokinių nemokamo maitinimo organizavimu užsiima seniūnijos.
Uždarius kai kurias rajono mokyklas, vien praėjusiais metais bent pusė rajono moksleivių į mokyklas ir atgal buvo pavėžėjami.
Dalį jų veža geltonieji autobusai, kitus – maršrutiniai autobusai. Kai kurie naudojasi privačių vežėjų paslaugomis, dar kitus veža patys tėvai.
Švietimo skyriaus vedėjos I. Mažulienės teigimu, problema – pradinukų pavėžėjimas. Jiems pamokos baigiasi gerokai anksčiau nei vyresniųjų klasių mokiniams, todėl mažieji turi ilgai laukti. O mokyklos neišgali organizuoti daugiau maršrutų.
Be to, nemažai moksleivių negali lankyti po pamokų vykstančių būrelių, nes vėliau nėra kaip grįžti į namus.
Nėra lėšų remontui ir komandiruotėms
I. Mažulienė pasidžiaugė lėtu, bet vis į priekį judančiu rajono ugdymo įstaigų aplinkos gerinimu: atnaujintas Pakruojo lopšelis-darželis „Vyturėlis“, dar teberekonstruojami Pakruojo „Žemynos“ pagrindine mokykla, Linkuvos gimnazija, Pakruojo lopšeliu-darželiu „Saulutė“, Klovainių pagrindinėje mokykloje keičiami langai, įkurtas Žeimelio darželis – daugiafunkcis centras „Ąžuoliukas“, kuriamas Stačiūnų daugiafunkcis centras.
Tačiau kitų mokyklų netenkina toks aplinkos finansavimas.
„Jau norma tapo, kad remonto eilutėje lėšų – nulis. Verčiamės kaip kas galime: iš 2 procentų pajamų mokesčio, tėvų pagalba, ieškome rėmėjų, – sakė Balsių mokyklos direktorė J. Šliurpienė. – Tas pats ir komandiruočių eilutėje: nuvažiuoti toliau Pakruojo nelabai išeina. O komandiruotėje buvę pedagogai savo pinigų taip ir neatgavo“.
