Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkė Donata Overlingė.
Kodėl Baltijos jūroje žydi melsvabakterės
Ponia Overlinge, kas lemia būtent melsvabakterių žydėjimą?
D. Overlingė: Melsvabakterės yra mūsų natūralūs mikroorganizmai, gyvenantys vandenyje. Atėjus šiltesniems orams, kada vanduo įšyla daugiau negu 18–20 laipsnių ir vandenyje yra pakankamai maistinių medžiagų, jos tiesiog pradeda intensyviau daugintis ir tada mes galime stebėti vandens žydėjimą.
Kuo rizikuoja šiuo atveju žmonės, jeigu eina maudytis tuo metu, kai jos žydi?
D. Overlingė: Jos pasižymi tokiu poveikiu, kad gali gaminti toksines medžiagas. Kai žmonės eina maudytis į vandenį, gali tiesiog atsirasti tas kontaktas su jų gaminamais toksinais. Tie toksinai yra skirstomi pagal tai, kokį poveikį daro mūsų organizmui.
Yra keletas tų rūšių: tai yra neurotoksinai, kurie gali turėti poveikį mūsų nervų sistemai arba raumenų sistemai, ir vadinamieji hepatotoksinai, kurie gali turėti įtakos mūsų kepenims, nes mūsų organizmas negeba jų suskaidyti ir pašalinti, todėl jie kaupiasi ir ilgainiui gali turėti poveikį mūsų kepenims.
Kai žmogus eina maudytis į vandenį, kuris žaliuoja arba tikrai intensyviai žydi, čia vėlgi galimi keli scenarijai, nes viskas priklauso nuo to, kokia rūšis žydi. Yra tikrai ir tų netoksinių melsvabakterių, kurios žydi, bet jeigu jos yra toksinės, tai tada tiesiog reikėtų jau žinoti arba įsitikinti, kokios tai rūšys ir koks tas pavojus yra – didelis ar mažas, ir panašiai.
Kas labiausiai rizikuoja?
Kaip skiriasi žmonių reakcijos į melsvabakteres – ar jos veikia visus vienodai, ar žmones, kurie turi tam tikras alergijas, galbūt kažkaip labiau tai veikia negu kitus?
D. Overlingė: Esu girdėjusi, ypač, pavyzdžiui, kai nuvažiuodavome į Kintus ar Svencelę, jėgos aitvarų sporto entuziastai sakydavo, kad po plaukiojimo atsirado kažkoks odos sudirgimas, tada kažkas prie ežero maudėsi ir sako: „Štai, mane irgi čia išbėrė“.
Iš tikrųjų yra labai sudėtinga įvertinti vieną aspektą, kada žmogui yra didesnė rizika, o kada – ne. Aišku, mes visada išskiriame vaikus ir vyresnio amžiaus žmones arba turinčius kažkokių kitų papildomų ligų, bet kartais tikrai vieniems, jeigu kalbame apie alerginę reakciją, gali atsirasti odos sudirgimas, o kartais ir neturi tos reakcijos.
Aišku, jeigu tai yra, kaip aš minėjau, hepatotoksinai, kurie veikia kepenis, tai jie neturės tokio staigaus, ūmaus poveikio, bet ilgainiui gali kauptis ir turėti kažkokį poveikį. Neurotoksinai gali greičiau suveikti, gali ir tą pačią dieną pasireikšti ir panašiai. Tai čia yra labai platus diapazonas, kaip jos gali veikti.
Jeigu žmogus išeina iš vandens telkinio, ir jam prasideda bėrimai, tai labai didelė tikimybė, kad tai yra būtent nuo melsvabakterių?
D. Overlingė: Šią situaciją reikėtų pasistengti įvertinti labai teisingai, todėl, kad vandenyje mes turime ne tik melsvabakterių, bet yra ir kita mikrobiologija, yra kitų mikroorganizmų. Taip pat, jeigu tai būna saulėti orai, gali būti ir saulės kažkoks poveikis, bet, žinoma, jeigu mes matome, kad praktiškai visas vanduo žaliuoja ir tikėtina, kad tai gali būti nuo melsvabakterių, galime daryti tokią prielaidą.
Bet vėlgi, yra atliktų tyrimų, kuriuose siejamas ir toks aspektas, kad kai melsvabakterės žydi, kartais stebima ir didesnė mikrobiologinė tarša.
Ką daryti pajutus melsvabakterių poveikį
Jeigu žmogus nukentėjo nuo melsvabakterių, kaip būtent tas gijimo procesas vyksta? Kaip visa tai atrodo?
D. Overlingė: Jeigu tai yra alerginė reakcija, paprastai tai neturėtų trukti ilgai. Tiesiog reikia ir po tų pačių maudynių, tiek mūsų pajūryje, tiek ežeruose, visada rekomenduojama nusiprausti švariu vandeniu, ir jeigu tai yra kažkokie alerginiai išbėrimai, tai tikrai turėtų praeiti per keletą dienų. Žinoma, jeigu yra kažkoks intensyvesnis poveikis, visada reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ir aptarti tą situaciją jau konkrečiai.
Ar mes melsvabakteres visuose vandens telkiniuose Lietuvoje galime rasti, ar čia kažką reikia konkrečiai išskirti?
D. Overlingė: Šiaip tai jos tikrai praktiškai visuose vandens telkiniuose gali vystytis ir daugintis. Paprastai tikrai labai daug vandens telkinių – tiek ežerų, tiek pajūris – pasižymi melsvabakterių buvimu, ypač vasarą, ir tai dažniausiai stebima nuo liepos vidurio ar pabaigos iki pat rudens, tai yra tas jų intensyvus dauginimosi pikas.
Tikrai rekomenduočiau atkreipti dėmesį į visų telkinių būklę, prie kurių žmonės važiuoja maudytis, nes tai yra tikrai labai būdingas, dominuojantis organizmas vasarą.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
