melsvabakterės

Baltijos jūroje ir Kuršių mariose prasidėjo intensyvus melsvabakterių žydėjimas. Dėl vyraujančių vėjų žydinčios vandens masės gali būti atnešamos prie Lietuvos krantų, todėl Klaipėdos universiteto mokslininkai ragina poilsiautojus stebėti vandens būklę ir vengti maudytis vietose, kur matomos melsvabakterių sankaupos. Pavojus sveikatai „Šiuo metu Baltijos jūroje stebimas intensyvus melsvabakterių žydėjimas. Palydoviniai duomenys leidžia sekti jų sankaupas ir judėjimą didelėje teritorijoje.

Pušynų apsuptyje visai šalia Varėnos tyvuliuojantis Žiežulio ežeras daugybę metų buvo mėgstama varėniškių poilsio  ir maudynių vieta, jį mėgsta ir žvejai. Iki ežero nuo miesto veda įrengtas Žiežulio takas, kuris populiarus ištisus metus. Tačiau dabar kada jame bus galima maudytis ir ar iš viso bus galima, neaišku. Nemaloniais vaizdais – ežero pakrantėse plaukiojančiais dvokiančiais dumbliais – žmonės skundėsi jau kelintus metus.

Šiltuoju metų laiku, ypač vasarą, Lietuvos vandens telkiniuose dažnai pastebimas žydintis vanduo, kuris iš pirmo žvilgsnio gali sudaryti įspūdį, kad tai tik estetinė problema. Iš tiesų, jis gali turėti rimtų pasekmių žmogaus sveikatai.

Tyrėjai teigia 2,5 mlrd. metų uolienų nuosėdose radę įrodymų apie pirmuosius deguonimi kvėpavusius organizmus. Šis pokytis, vadinamas Didžiuoju aplinkos oksidavimusi, prasidėjo tuomet, kai atmosferoje atsirado deguonies, elemento, būtino beveik visiems gyvūnams, taip pat ir žmonėms, rašo LiveScience.com. Nauja analizė rodo, kad Deguonies revoliucija prasidėjo prieš 2,48 mlrd. metų.