Dešimtuke – devynios įmonės ir ligoninė
Valstybinė mokesčių inspekcija yra paskelbusi didžiausių mokesčių mokėtojų sąrašus pagal šių metų pirmojo pusmečio rezultatus.
TOP 500 viršūnėje – naftos perdirbėjų, dujų tiekimo ir cigarečių gamybos gigantai. Bendrovių „Orlean Lietuva“ sumokėti mokesčiai sudaro 652,5 milijono litų, „Lietuvos dujų“ – 275 milijonus litų, „Philips Morris Baltic“ – 241 milijoną litų.
Šiaulių regione mokesčių mokėtojų lyderė yra naftos produktais prekiaujanti G. Jačėno įmonė „Šoklys“. Ji sumokėjo į iždą 28,7 milijono litų mokesčių. Antra – taip pat degalais prekiaujanti uždaroji akcinė bendrovė „Skulas“, kurios sumokėti mokesčiai sudaro 17,2 milijono litų. „Šoklys“ ir „Skulas“ – vienintelės regiono įmonės, patekusios į pirmąjį didžiųjų mokesčių mokėtojų 50-tuką.
Regione trečia yra Respublinė Šiaulių ligoninė (RŠL), sumokėjusi 4,47 milijono litų mokesčių.
TOP 500 yra septynios regiono verslo įmonės: AB „Gubernija“ (3,86 mln. litų), valstybės įmonė „Šiaulių regiono keliai (3,85 mln. litų), Joniškio ŽŪB „Delikatesas“ (3,1 mln.), UAB „Bigso“ (2,9 mln. litų), AB „Dolomitas“ (2,8 mln. litų), AB „Kalcitas“ (2,7 mln. litų), AB „Šiaulių bankas“ (2,5 mln. litų).
Universitetas lenkia verslą
Šiaulių universitetas (ŠU) pagal mokesčių mokėjimą taip pat lenkia ne vieną verslo įmonę.
Pirmąjį šių metų pusmetį ŠU sumokėjo 1,99 milijono litų, o, pavyzdžiui, UAB „Šiaulių vandenys“ – 1,8 milijono, AB „Šiaulių energija“ – 1,7 milijono litų. Mažiau mokėjo ir tokios verslo bendrovės kaip „Šiaulių plentas“ (1,5 mln.) ar UAB „Rūta“ (1,3 mln.).
Liūto dalis – GPM
Kokie mokesčiai sudaro liūto dalį, kad iš iždo finansuojamos regiono įstaigos sumoka iždui kone daugiausia mokesčių? Kaip regiono verslas dalijasi savo pelnu?
Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko funkcijas atliekantis Administravimo ir personalo skyriaus vedėjas Virgilijus Januška informavo, jog RŠL ir ŠU sumokėtų mokesčių didžiąją dalį sudaro gyventojų pajamų mokestis (GPM). Ligoninės sumokėtas GPM sudaro 97,7 procento visų mokesčių, o universiteto – 96,3 procento.
Ligoninė, universitetas Šiauliuose yra didieji darbdaviai: ligoninėje dirba 2500 darbuotojų, universitete – per 740 darbuotojų. Nuo jų atlyginimų ir mokamas GPM.
„Apskrities verslo įmonės mokėjo gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės mokesčius, akcizus, transporto priemonių mokesčius, mokesčius už aplinkos teršimą, už valstybinius gamtos išteklius, rinkliavas ir mokesčius už pramoninės nuosavybės objektų registravimą bei kitus mokesčius ir įmokas“, – išvardijo V. Januška.
Mokesčių inspekcijos duomenimis, per šių metų pirmąjį pusmetį pelno mokesčio visas regiono verslas sumokėjo tik 16,7 milijono litų.
Atspindi ūkio struktūrą
Sociologas profesorius Romas Lazutka sako, jog mokesčių mokėtojų vaizdas Šiaulių regione atspindi šalies ūkio struktūrą, kurioje nebedominuoja pramonė.
„Pramonė, žemės ūkis dėl ekonominės pažangos, technologijų yra susitraukę, bet yra išaugęs darbo našumas, mažėja prekių kainos, – sako profesorius. – Lietuvoje, kaip visose šiuolaikinėse šalyse, plečiasi įvairių paslaugų sfera. Švietimas, sveikatos apsauga taip pat teikia paslaugas.“
TOP sąrašas – „neraštingas“
R. Lazutka kritikuoja TOP sąrašus. Esą jie rodo tam tikrą ekonominį „neraštingumą“ ir palaiko mitą, jog „verslas sumoka visus mokesčius“.
Jis pabrėžia, kad mokesčiai yra skirstomi pagal tai, kas juos moka. Pagrindinės mokesčių rūšys – vartojimo mokesčiai (PVM, akcizas), kuriuos sumoka vartotojas, pirkdamas prekę ar paslaugą, ir darbo mokesčiai, kurie mokami nuo gautų pajamų, dirbant pagal darbo, autorines, individualios veiklos sutartis ir panašiai. Būtent jie ir sudaro didžiąją nacionalinio biudžeto įplaukų dalį.
„Verslo mokestis – tai tik pelno mokestis, – sako R. Lazutka. – Jo dalis įplaukose į biudžetą užima 4–5 vietą. Tokiais sąrašais tik palaikoma iliuzija, kad verslas moka visus mokesčius, o biudžetininkai – tik išlaikytiniai.“
Jo nuomone, reikėtų įvardyti, jog tai ne didžiausių mokesčių mokėtojų sąrašas, o įmonių, kurios yra įpareigotos administruoti ir pervesti valstybei didžiausius mokesčius.
„Kad įmonės buhalteris perveda PVM, tai nereiškia, jog tą mokestį sumoka įmonė, – sako profesorius. – O kai įmonė sumoka darbuotojams atlyginimą, tai į savo išlaidas įtraukia ir GPM.“
Mokesčiams nuo BVP atriekiama mažai
„Žmonės dejuoja, kad pas mus dideli mokesčiai, o valstybė jų surenka mažai, – sako profesorius. – Taip yra ir dėl mažų kapitalo mokesčių, ir dėl šešėlinės ekonomikos, kuri nemoka, nei GPM, nei PVM, nei pelno mokesčio.“
Lietuva 2011 metais, pasak eksperto, surinko mokesčių tik 26 procentus nuo bendrojo vidaus produkto.
„Pagal šį rodiklį Europos Sąjungoje esame paskutinėje vietoje, – sako R. Lazutka. – Estai mokesčių surenka 33 procentus nuo BVP, o ES vidurkis yra apie 40 procentų.“
Profesoriaus teigimu, prognozuojama, jog šiemet šalies BVP sudarys 120 milijardų litų.
„1 procentas BVP – tai daugiau nei 1 miljardas litų, – sako R. Lazutka. – Padidinkime mokesčių surinkimą bent tuo vienu procentu ir bus lėšų krašto apsaugai ar pensijoms.“
Rūta JANKUVIENĖ
