Šiuo metu Vyriausybėje svarstoma idėja atsisakyti tarpinės pabėgėlių integracijos. Netrukus ketinama išbandyti pilotinį projektą perkelti atvykėlius tiesiai į savivaldybes.
„Vienas iš siūlymų, kurį ministerija atsineš, yra daryti pilotinį projektą, kad žmones iškeltumėme tiesiai į savivaldybes, ne per Ruklą. Idėja - keletą šeimų persikelti ir pažiūrėti, kaip tada integracija vyksta, išvengiant to 2-3 mėnesių gyvenimo institucijoje. Įvertinus, žiūrėtumėme, ar tai tęsti, ar ne“, - BNS sakė L.Kukuraitis.
Šiuo metu į Lietuvą perkelti žmonės turi įveikti du integracijos barjerus, vieną - pabėgėlių centre, antrąjį - savivaldybėse. Kurios savivaldybės bus pasirinktos šiam eksperimentui, bus apsispręsta artimiausiu metu.
Vidaus reikalų minsterijos duomenimis, pagal ES programą į Lietuvą per daugiau nei metus perkelti 254 pabėgėliai: 229 – iš Graikijos, 25 – iš Turkijos, tačiau šalyje liko tik trečdalis - iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos valstybes jau išvyko 142 pabėgėliai. Pagal ES susitarimą, Lietuva iki šių metų rugsėjo įsipareigojo perkelti 1105 pabėgėlius.
Graikijoje praeitą savaitę viešėjęs Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas sako išgirdęs kolegų dėkingumą už Lietuvos indėlį perkeliant pabėgėlius. Anot ministro, Lietuva išlieka trečia valstybe pagal pažangumą vykdant ES sutartą kvotą. Vis dėlto ir jis sutinka, kad integracijos sistema Lietuvoje stringa.
„Negalima sakyti, kad nėra politinės valios ar noro: yra noro, yra programa integracijos numatyta, bet sistema nelabai tinkamai dabar veikia. Jūs puikiai suprantate, kad Lietuvoje susirasti darbo sunku, ypatingai užsieniečiui, išsinuomoti būstą taip, kaip yra dabar, sudėtinga. Yra pavyzdžių, kai valstybės pačios iš žmogaus nuomoja ir po to pernuomoja migrantui su visomis draudimo sąlygomis, su visais kitais dalykais. Pas mus tie mechanizmai kol kas neveikia“, - BNS sakė ministras.
Anot jo, akivaizdu, jog pabėgėliai nelinkę rinktis Lietuvos ir joje neužsibūna dėl menko pragyvenimo lygio palyginus su Vakarų valstybėmis.
„Atsakant klausimu į klausimą - o kodėl iš Lietuvos tiek daug lietuvių išvažiuoja? Pakankamai išsamiai prieš priimant sprendimus jiems yra pristatoma Lietuva Graikijos ambasadoje, jie gauna informaciją, kokios čia išmokos, kiek kas kainuoja, kiek kainuoja būstą nuomoti. Jie turi ir visą informaciją apie kitas ES šalis, - pabrėžė ministras. - Tuo etapu, kai jie dar gali kažką pasakyti, jie ir sako. Juolab, kad vienas didžiausių argumentų - jie neturi čia giminaičių. Vis dėlto, daugiausia giminaičių jie turi Vokietijoje ir kitose turtingesnėse šalyse“.
L.Kukuraitis pritaria kolegai, jog ypač didesnėms šeimoms yra labai sudėtinga išgyventi ir dėl kuklių Lietuvos skiriamų išmokų. Anot jo, dar viena rimta kliūtis pabėgėliams iš Sirijos ar Irako yra jiems svetima kultūrinė ir kalbinė aplinka.
„Trečiasis dalykas yra, kai jie patenka į Ruklą, vieni su kitais jie apsikeičia informacija, palygina, kaip jų pažįstami žmonės gyvena Vakarų Europoje, ir tada jie priima nebe asmeniškai sprendimą išvykti, bet bendruomenė nusprendžia išvažiuoti. Tad būtų siekiama šitą faktorių neutralizuoti, peržiūrėti, ar mes galime iš esmės, perkeliant tiesiai į savivaldybę, sutelkti vietos savivaldos veikėjus, taip pat ir nevyriausybininkus, ar įmanomas tas integracinis procesas“, - BNS apie idėją atsisakyti tarpininkų aiškino ministras.
Anot jo, pabėgėlių nuotaikas atspindi ir tai, jog „Caritas“ Vilniuje jau nuo lapkričio mėnesio siūlo šeimoms laisvus butus, tačiau pabėgėliai jų nesirenka.
E.Misiūnas pabrėžė, kad suteikus prieglobstį vienoje ES valstybėje migrantas automatiškai įgyja teisę išvykti į kitą šalį ir jo niekas nestabdo, nors ES yra nustačiusi tam tikrus apribojimus ir terminus, per kuriuos negrįžus į prieglobsčio šalį pabėgėlis netenka integracijos išmokų o galiausiai turėtų būti apskritai persvarstomas jo prieglobsčio statusas. Anot jo, nė vienas iš Lietuvoje bandytų įkurdinti, bet išvykusių migrantų kol kas nepažeidė perkėlimo sąlygų, jog jam grėstų grąžinimas į Graikiją ar Italiją. Nemaža dalis pabėgėlių, anot jo, jau aptikta Vokietijoje, tačiau jokių teisinių priemonių dėl jų grąžinimo į Lietuvą nėra įmanoma imtis.
E.Misiūnas sako sulaukęs Europos Sąjungos išorės sienų valdymo agentūros „Frontex“ vadovybės, Graikijos migracijos ministro Ioannio Mouzalo padėkos dėl Lietuvos indėlio šioje srityje ir solidarumo su graikais. Anot jo, šis žingsnis vertinamas daugiau kaip diplomatinis gestas ir reikalavimo didinti tempus bei kvotas ministras sako neišgirdęs.
„Tie mūsų skaičiai, 100 ar 200 - jie yra juokingi, kai mes kalbame apie šimtus tūkstančių. Bet kaip solidarumo pavyzdys, svarbu - mes gi esame ES narės, kalbame tuo pačiu balsu. Solidarumas neturėtų apsiriboti pinigų davimu, tai yra problema, kurią reikia spręsti čia pat. Badoma pirštu į kitas šalis, kurios yra didesnės, stipresnės, o mes - taip, rodome labai gerą pavyzdį, taip, mes darome, ką galime su savo maža šalimi. Mes stengiamės ir solidariai padedame spręsti šias problemas ir jie tai vertina ir džiaugiasi“, - aiškino jis.
Ministras pasakojo, kad susitikime su Graikijos ministru pabrėžta, jog Lietuva ir toliau galės teikti savo užsibrėžtus atrankos kriterijus siekiant saugumo, t.y. perkelti ne pavienius asmenis, o šeimas, kurių nariai kalbėtų angliškai, turėtų išsilavinimą. Ministras nebuvo tikras, ar Lietuva pajėgs įgyvendinti įsipareigojimus dėl pabėgėlių ES iki šių metų rudens.
„Tai ne vien nuo mūsų tiesiogiai priklauso, o ir nuo pačių emigrantų, nuo tam tikrų procedūrų priklauso tas greitis. Mes sutarėme su komanda Lietuvoje, kad tikrai stengsimės perkelti kuo daugiau, kuo greičiau dabar esančiomis sąlygomis, bet mūsų prioritetas išlieka- svarbiausia yra viešasis saugumas ir piliečių saugumas“, - akcentavo ministras.
Autorius: Ignas Jačauskas
