„LRT taryba visada gynė viešąjį interesą, taryba yra buferis nuo politikų, nuo minios, kitą kartą net nuo administracijos spaudimo. Taryba savo funkciją, kuri numatyta LRT įstatyme, gynė ir gins. O šios dienos krizės klausimus mes kartu per diskusijas, manau, aptarsime ir prieisime prie vienokio ar kitokio sprendimo“, – antradienį LRT tarybos posėdyje kalbėjo M. Jurkynas.
Taip jis reagavo į generalinės transliuoto direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės „visiems drauge“ pasitraukti iš pareigų ir spręsti susidariusią krizę.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė anksčiau socialiniuose tinkluose „didžiąją dalį“ LRT tarybos apkaltino transliuotojo užvaldymu.
M. Jurkynas LRT vadovės klausė, kuo ji gali pagrįsti šiuos savo teiginius ir kaip toliau yra matomas darbas kartu su taryba.
„Aš sakiau, kad taryba dalyvauja tame procese, aš neteigiau, kad taryba pati užvaldo. Tai, pirmiausia, yra politikų ketinimai, bet visa įvykių seka apie tarybos elgseną, reakcijas arba jų nebuvimą ir vėliau pasirodžiusi informacija, kad dar vasarą buvo derinamos pataisos dėl paprastesnio direktoriaus atleidimo su valdančiaisiais, veda prie tokių išvadų“, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
M. Jurkynas pažymėjo, kad taryba yra kolegialus visuomeninio transliuotojo valdymo ir priežiūros organas.
„Jai nereikia užvaldyti, ji valdo nuo tada, kada atsirado LRT įstatyme numatyta LRT tarybos pareiga“, – teigė pirmininkas.
Pasak jo, LRT vadovė be pagrindo metė kaltinimus tarybai, kadangi pastaroji ne kartą išreiškė poziciją dėl Seime svarstomų LRT įstatymo pataisų, yra išleidusi pareiškimus, kuriuose gina žurnalistus nuo užgauliojimo, galimo persekiojimo.
„LRT taryba pasisakė ir dėl to, kad nebūtų sumažintas finansavimas, mudu asmeniškai dėl to esame bendravę“, – kalbėjo M. Jurkynas.
Anot M. Jurkyno, LRT taryba „tikrai nepasiduos spaudimui“, nors jos nariai sulaukia kaltinimų, grasinančių žinučių.
„Visiškai nesutinku, kas buvo pasakyta jūsų pareiškime, sakyčiau, galimai manipuliatyviai sudėliota į seką, kuri neturi jokio priežastinio ryšio, kas meta kaltinimus tarybai ir tarybos nariams, neturint jokio pagrindo“, – tvirtino LRT tarybos pirmininkas.
„Man dėl to kyla klausimas, ar taryba pasitiki jumis ir ar jūs pasitikite taryba“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, du trečdaliai visuomeninio transliuotojo darbuotojų pareiškė nepasitikėjimą LRT taryba ir ragina ją trauktis. Pagal LRT įstatymą atsistatydinus visiems tarybos nariams privalo trauktis ir generalinis direktorius bei jo pavaduotojas.
Į tarybos posėdį besirenkančius narius LRT būstinėje pasitiko per šimtą darbuotojų. Jie tylėjo, laikė plakatus „Šalin rankas“, „Laisvas žodis“, buvo apsirengę protesto ženklais papuoštais marškinėliais.
Pareiškime dėl nepasitikėjimo teigiama, kad visuomeninis transliuotojas yra precedento neturinčioje krizėje.
Anot jo, valdančiosios koalicijos pateiktos LRT įstatymo pataisos yra ydingos, galimai nedera su oficialiąja Konstitucinio Teismo doktrina bei prieštarauja Europos žiniasklaidos laisvės aktui – tai konstatavo Seimo Teisės departamentas. Susirūpinimą dėl šių pataisų įtakos Lietuvos žiniasklaidos laisvei reiškia Europos žurnalistai, tarptautinės institucijos ir Europos Komisija.
Pareiškime pažymima, kad nors taryboje yra ginančių žurnalistų interesus ir LRT nepriklausomumą narių, į jų balsą dauguma neįsiklauso.
BNS rašė, kad praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė valdančiųjų socialdemokratų, „valstiečių“ ir „aušriečių“ LRT įstatymo pakeitimo projektui, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius gali būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Šį pakeitimą valdančioji koalicija siekia priimti skubos tvarka, dar šią savaitę.
Tiek LRT, tiek dalis žurnalistų bendruomenės teigia, kad skubiai ir be išsamaus aptarimo teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, žiniasklaidos laisvei.
Dėl grėsmės žodžio laisvei praėjusią savaitę surengtame mitinge prie Seimo dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių. Protesto akcijos bus tęsiamos ir šią savaitę.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Anksčiau Seimas po pateikimo pritarė „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio parengtam LRT įstatymo pakeitimui, taip pat numatančiam lengvesnę šios įstaigos vadovo atleidimo iš pareigų tvarką. Tačiau dėl jo Kultūros komitetas buvo priverstas kreiptis poveikio vertinimo, todėl jis negali priimamas artimiausiu metu. Dėl to buvo registruotas naujas projektas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Ar broileris 2 jau išsiuntė notą ir paskelbė sankcijas PL prezidentui...
