Šiaulių apskrities VPK platiname informaciniame lapelyje aiškiai parašyta, kad už asmens tapatybės kortelę, kai ji pagaminama per vieną darbo dieną, reikia mokėti 160 litų, tačiau banko kvite matyti, kad dokumentas pabrango beveik 3 litais.
Nori gauti Lietuvos Respublikos piliečio pasą – susimokėk bankui. Tokią išvadą padarė pasibaigus asmens dokumento galiojimo terminui Šiaulių apskrities VPK pasikeitęs šiaulietis Tomas (vardas pakeistas. Vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Nors šiauliečiui buvo pateikta informacija, kad valstybės rinkliava už asmens tapatybės kortelę, norintiems ją gauti per vieną darbo dieną, yra 160 litų, pačiame Migracijos skyriuje už asmens tapatybės kortelę banko kortele sumokėjęs šiaulietis pamatė, kad asmens dokumentas pabrango beveik 3 litais. Kodėl už asmens tapatybės kortelę šiaulietis sumokėjo ne 160, o 162,90 lito? Šiaulių policijos atstovai aiškina, kad tai – mokestis bankui už suteiktą paslaugą, kad atsiskaityti grynaisiais už išduodamą asmens dokumentą negalima. Taip Lietuvos Respublikos piliečių sąskaita penimi bankai.
Apie papildomą mokestį neinformavo
Besibaigiant asmens dokumento galiojimo terminui tikriausiai ne vienas šalies gyventojus laužo galvą ne tik dėl to, kaip išsiprašyti iš darbo ir apsilankyti Migracijos tarnyboje, bet ir iš kur gauti šimtus litų susimokėti už asmens dokumentą.
Šalies valdžios vyrai bei moterys išties pasistengė „užlauždami“ asmens dokumentų kainas. Tiesa, jei žmogus turi galimybę laukti, asmens tapatybės kortelė kainuoja maždaug aštuntadalį minimalios „į rankas“ gaunamos algos – 80 litų. Tačiau, jei asmens dokumento reikia skubiai, teks pakloti dvigubai - net 160 litų.
„160 litų – man dideli pinigai. Tačiau, ką darysi, asmens dokumento reikėjo greitai, todėl skaudančia širdimi pasiryžau sumokėti vadinamąją valstybės rinkliavą“, - sakė šiaulietis Tomas ir pridūrė, kad Šiaulių apskrities VPK Migracijos skyriuje jam davė atmintinę, kurioje aiškiai parašyta, kiek asmens dokumentas kainuoja bei kur galima už jį susimokėti.
Vyras pabrėžė, kad Migracijos skyriaus darbuotoja jam rekomendavo už asmens dokumentą susimokėti tame pačiame skyriuje. Esą nereikės lėkti į banką. Tačiau pasakė, kad grynaisiais pinigais rinkliavos nepriima. Šiaulietis sutiko už asmens dokumentą sumokėti banko kortele ir nepasižiūrėjo, kokią sumą moteris įvedė.
„Tik grįžęs namo pamačiau, kad sumokėjau ne 160 litų, kaip man buvo sakoma, o 162,90 lito. Tikrai keista, kad nebuvau informuotas apie tai, jog asmens dokumentas pabrangs“, - sakė šiaulietis.
Susimoka už banko paslaugas
Kodėl informaciniame lapelyje nurodyta viena suma už asmens tapatybės kortelę, o kai reikia susimokėti, asmens dokumentas staiga pabrangsta, paklausėme Šiaulių apskrities VPK Viešųjų ryšių poskyrio viršininko Artūro Šliavo.
Atsakymo policijos atstovui ilgai ieškoti nereikėjo. Tai esą mokestis už banko paslaugas.
„Čia komisinis mokestis bankui. Kaip ir už bet kurią kitą paslaugą reikia bankui susimokėti. Taip ir čia reikia susimokėti“, - aiškino A. Šliavas ir pridūrė, kad žmogus gali pasirinkti, kuriame banke jam susimokėti. Esą gal kiti bankai ima mažesnius komisinius mokesčius. Tačiau pabrėžė, kad grynaisiais pinigais už šią paslaugą susimokėti negalima. Taigi bet kokiu atvejui žmogus bus priverstas už asmens dokumentą sumokėti dar ir bankui.
„Banko komisinio mokesčio sumos negalime įtraukti į valstybės rinkliavos sumą, nes čia yra skirtingi dalykai. O žmogus apie komisinį mokestį turi būti informuojamas Migracijos skyriuje. Pas mus Migracijos skyriuje yra užklijuotas lipdukas ant langelio, kuriame aiškiai parašyta, kokio dydžio yra banko komisinis mokestis. Be to, darbuotojos žmogui dar ir žodžiu praneša apie komisinį mokestį“, - sakė A. Šliavas.
Kodėl valdiška institucija peni bankus ir rinkliavos nepriima grynaisiais? To A. Šliavas rekomendavo klausti Policijos departamente. Esą departamentas nustatė bendrą tvarką, o ne Šiaulių apskrities VPK.
Migracijos departamente – vasaros atostogos?
Tuos pačius klausimus pataikėme ir į telefono skambutį atsiliepusiam Policijos departamento atstovui, tačiau šis sakė, kad į klausimus galėtų atsakyti Migracijos departamento specialistai.
Nieko nelaukdami surenkame Migracijos departamento bendrąjį telefono numerį. Niekas nekelia ragelio. Skambiname internetinėje Migracijos departamento svetainėje nurodytu direktoriaus Almanto Gavėno telefono numeriu. Niekas nekelia ragelio. Išsiunčiame klausimus bendruoju elektroniniu paštu. Praėjo beveik savaitė, o atsakymų į klausimus nėra.
Galbūt Migracijos departamentas vasarą atostogauja ir ten dirbantiems specialistams visai nerūpi paprastų žmonių problemos?
Jei nerūpi Migracijos departamentui, gal rūpės vartotojų teisių gynėjams. Juk jeigu žmonės verčiami susimokėti už banko paslaugas, tai jau turėtų būti ne vien tik valstybinės rinkliavos klausimas. Tačiau iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovo Vito Jono Ūso išgirstame, kad valstybės rinkliavą vargu ar vartotojų teisių gynėjai gali kaip nors įtakoti. O dėl iškilusių klausimų rekomendavo kreiptis į Migracijos tarnybą – tą pačią instituciją, į kurią gali skambinti nors ir varpais, atsakymų vis tiek negausi.
