Šiuolaikinė medicina suteikia vis daugiau galimybių kontroliuoti šią ligą, o viena svarbiausių naujovių – radionuklidų terapija, leidžianti radioaktyviąją medžiagą tikslingai nukreipti į naviko ląsteles. „Nei liga, nei pats gydymas netrukdo gyventi, o tai ir yra svarbiausia,“ – sako vienas iš pirmųjų radionuklidų terapija gydytų pacientų.
Šiuolaikinis gydymas radionuklidais gautas pagal pacientų programą
Vyriškis, sutikęs papasakoti apie save, buvo vienas iš pirmųjų pacientų Lietuvoje, gydytas radionuklidų terapija pagal pacientų programą.
„Buvau trečias žmogus Lietuvoje, gavęs šį modernų gydymą. Iš pradžių medikai ieškojo ilgai, užtruko, kol nustatė diagnozę – kasos neuroendokrininis navikas. Silpnesniais vaistais gydė, tabletes gėriau, o po to leido radioaktyvų preparatą. Pasakysiu atvirai, nes aiškiai prisimenu tą laiką – gerokai pagerėjo iš karto. Mano organizmas gydymą radionuklidais priėmė gerai, nejutau jokių šalutinių reiškinių. Pakankamai ilgam laikui pakako šio gydymo – tris metus neturėjau jokių problemų, nebuvo jokių skundų dėl skausmo ar kitų požymių.
Paskui vėl atsirado skausmai – tai stuburą skauda, tai kojas. Gaunu ir vėl paskirtą chemoterapinį gydymą: geriu tabletes. Tačiau kaip svarbiausią dalyką noriu pabrėžti tai, gydantis nei liga, nei pats gydymas netrukdo gyventi. Žinoma, reikia šiek tiek prisitaikyti, nėra visiškai taip pat, kaip buvo, reikia atrasti teisingą dienos ir savaičių ritmą, daugiau dėmesio skiriant poilsiui.
Būtinai reikia išmokti neapsikrauti nereikalingais dalykais. O visa kita yra taip, kaip buvo iki ligos – dirbu, vykdau savo įprastines veiklas, keliauju, nuvykstame su šeima toliau – važinėjam ir po egzotiškus kraštus. Man greitai bus 60 metų.“
Radioligandų terapija – mokslo pažanga pacientui
Vienas pažangiausių neuroendokrininių navikų gydymo metodų – radioligandų terapija, kai radioaktyvioji medžiaga suleidžiama į kraują ir tikslingai pasiekia naviko židinius, net jei jie išplitę skirtingose organizmo vietose.
„Neuroendokrininių navikų ląstelės dažnai turi specifinius somatostatino receptorius, kuriuos galime panaudoti tiek diagnostikai, tiek gydymui. Pirmiausia specialiais branduolinės medicinos tyrimais nustatome, ar naviko židiniai turi pakankamai šių receptorių, o vėliau skiriame radiofarmacinį preparatą su luteciu-177, kuris prisijungia prie naviko ląstelių ir jas apšvitina iš vidaus. Taip galime tikslingai paveikti ligos židinius, kartu siekdami kuo labiau tausoti sveikus audinius“, – aiškina VUL Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro Radiacinės onkologijos centro Branduolinės medicinos skyriaus vedėja prof. dr. Ilona Kulakienė.
„Šis gydymas remiasi teranostikos principu – matome tai, ką gydome, ir gydome tai, ką matome. Tai viena perspektyviausių šiuolaikinės onkologijos krypčių, sujungianti molekulinę diagnostiką ir tikslinį gydymą. Lietuvoje šios srities plėtrai naujų galimybių suteiks tarptautinis THERA-BALT projektas, kuriuo siekiame kurti naujus radiofarmacinius preparatus ir plėtoti naujos kartos radioligandų terapiją“, – sako VUL Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro Radiacinės onkologijos centro vadovas dr. Jonas Venius.
Reta liga, kuri gali slėptis daugelį metų
Neuroendokrininiai navikai (NEN) – tai reta ir labai įvairi onkologinių ligų grupė. Jie išsivysto iš neuroendokrininių savybių turinčių ląstelių, aptinkamų daugelyje žmogaus organų. Dažniausiai šie navikai nustatomi virškinamajame trakte, kasoje ir plaučiuose.
Pasak VUL Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro gydytojos onkologės chemoterapeutės dr. Editos Baltruškevičienės, neuroendokrininiai navikai išsiskiria labai skirtinga biologine elgsena.
„Neuroendokrininiai navikai – ypatinga onkologinių ligų grupė. Vieni jų auga labai lėtai, kartais net dešimtmečius, kiti pasižymi agresyvia eiga. Dalis šių navikų išskiria hormonus ar kitas biologiškai aktyvias medžiagas ir sukelia specifinius simptomus, tačiau daugelis ilgą laiką gali nesukelti jokių aiškių negalavimų. Būtent dėl šios įvairovės juos sudėtinga diagnozuoti, o gydymas turi būti parenkamas individualiai“, – sako gydytoja.
Kokie simptomai turėtų atkreipti dėmesį?
Viena didžiausių neuroendokrininių navikų diagnostikos problemų – jų simptomai dažnai primena kitas, gerokai dažnesnes ligas. Dėl šios priežasties neuroendokrininiai navikai neretai vadinami „ligomis chameleonais“ – jie gali ilgus metus slėptis po kitų ligų diagnozėmis, o tikroji negalavimų priežastis nustatoma pavėluotai.
Pacientus gali varginti nespecifiniai virškinimo sistemos sutrikimai – pasikartojantys pilvo skausmai, pilvo pūtimas, viduriavimas ar kiti tuštinimosi pokyčiai. Šie simptomai neretai priskiriami dirgliosios žarnos sindromui, maisto netoleravimui ar kitoms virškinimo trakto ligoms. Plaučiuose išsivystę neuroendokrininiai navikai gali pasireikšti užsitęsusiu kosuliu, dusuliu ar švokštimu, todėl kartais painiojami su astma ar lėtiniu bronchitu.
Dar sudėtingiau atpažinti hormonus išskiriančius neuroendokrininius navikus, kurių sukeliami simptomai gali priminti įvairias endokrinines ar kitas ligas. Pavyzdžiui, kasoje išsivystę neuroendokrininiai navikai – insulinomos – gali sukelti staigius gliukozės kiekio kraujyje sumažėjimo epizodus, pasireiškiančius silpnumu, prakaitavimu, drebuliu ar net sąmonės sutrikimais. Kiti gali lemti padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje, gausų vandeningą viduriavimą ar pasikartojančias skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas. Tokie negalavimai gali būti klaidingai siejami su cukriniu diabetu, įprastomis virškinimo sistemos ligomis ar kitais medžiagų apykaitos sutrikimais.
Vienas būdingiausių neuroendokrininių navikų sukeliamų simptomų yra karcinoidinis sindromas. Jam būdingi staigūs veido ir kaklo paraudimo bei karščio pylimo epizodai, pasikartojantis vandeningas viduriavimas, kartais dusulys ar širdies veiklos sutrikimai. Veido paraudimas ir karščio pylimas gali būti palaikomi menopauzės simptomais, alerginėmis reakcijomis ar odos ligomis, o ilgalaikis viduriavimas – dirgliosios žarnos sindromu ar maisto netoleravimu.
Kaip gydomi neuroendokrininiai navikai?
Neuroendokrininių navikų gydymas yra kompleksinis, todėl kiekvieno paciento gydymo planas sudaromas individualiai, daugiadalykėje komandoje bendradarbiaujant įvairių sričių specialistams – chirurgams, onkologams chemoterapeutams, endokrinologams, radiologams, branduolinės medicinos ir kitiems gydytojams. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo naviko lokalizacijos, išplitimo, biologinių savybių, augimo greičio ir paciento bendros būklės.
Chirurgija – svarbi neuroendokrininių navikų gydymo dalis
Operacija yra vienintelis radikalus gydymo būdas, galintis visiškai išgydyti ligą, kai ji nustatoma anksti. Tačiau operacija gali būti naudinga ir ligai išplitus.
„NEN chirurgija skiriasi nuo daugelio kitų vėžio rūšių chirurgijos: operacija svarbi ne tik ankstyvoje ligos stadijoje. Net ligai išplitus, ji dažnai išlieka viena svarbiausių gydymo dalių. Sprendimą, ar operuoti, kada tai daryti ir kokios apimties operaciją pasirinkti, priima daugiadalykė specialistų komanda,“ – pabrėžia VUL Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas.
Operacijos apimtis priklauso nuo naviko vietos, dydžio ir jo savybių. „Nedidelius, iki 1 cm skersmens, tiesiosios žarnos ar skrandžio navikus dažnai galima pašalinti endoskopu – per natūralią angą, neatliekant pjūvio. Jei mažas navikas atsitiktinai randamas pašalintoje kirmėlinėje ataugoje, papildomo gydymo dažniausiai neprireikia. Didesniems navikams gali prireikti platesnės operacijos, pašalinant ir limfmazgius.
Plonosios žarnos NEN dažnai būna ne vienas, o keli, ir gali anksti išplisti į netoliese esančius limfmazgius. Operacijos metu apžiūrimas visa plonoji žarną ir šalinami regioniniai limfmazgiai.
Kasos navikų operacijos parenkamos pagal konkrečią situaciją. Kartais galima atlikti mažesnę, kasą tausojančią operaciją, pavyzdžiui, pašalinti nedidelę insulinomą. Kitais atvejais reikia pašalinti didesnę kasos dalį. Labai mažus, lėtai augančius ir hormonų neišskiriančius kasos navikus kartais saugiau stebėti, o ne operuoti.
Daugelį NEN operacijų galima atlikti laparoskopiškai – per mažus pjūvius. Po tokių operacijų pacientai dažnai greičiau atsigauna.“
Pasak chirurgo, pacientams dažnai labai svarbu žinoti, jog navikas pašalintas. „Tai ne tik emocinė parama – tai ir reali nauda. Šie navikai dažniausiai auga lėtai, verta šalinti pirminį naviką, ypač plonojoje žarnoje, kur jis ir aplink susidaręs randinis audinys gali sukelti žarnų nepraeinamumą, sutrikdyti žarnos kraujotaką ar sukelti kraujavimą.
Jei įmanoma, pašalinamos ir kepenų metastazės. Sumažinus naviko masę, lengviau suvaldomas hormonų sukeliamas karcinoidinis sindromas, o vėlesnis sisteminis gydymas vaistais tampa veiksmingesnis.
Jei kepenyse yra daug metastazių arba jų neįmanoma pašalinti operuojant, gali būti taikoma abliacija. Tai procedūra, kai navikas sunaikinamas jo neišpjaunant: naudojamas karštis arba šaltis. Procedūra gali būti atliekama per odą, stebint vaizdo tyrimais, arba operacijos metu šalinant metastazes. Kai kuriems pacientams taikoma ir naviką maitinančių kraujagyslių embolizacija (užkimšimas).
Prieš operuojant hormonų išskiriantį naviką, pacientui skiriami somatostatino analogai – vaistai, padedantys išvengti pavojingos reakcijos, vadinamos karcinoidine krize. Jei šiuos vaistus planuojama vartoti ilgai, operacijos metu dažnai pašalinama ir tulžies pūslė, nes gydymas didina tulžies akmenų susidarymo riziką,“ – sako doc. dr. A. Dulskas.
Sisteminis gydymas
Kai liga yra išplitusi arba chirurginis gydymas negalimas, pacientams gali būti skiriamas sisteminis gydymas vaistais. Neuroendokrininių navikų gydymas labai skiriasi nuo daugelio kitų onkologinių ligų gydymo – ne visiems pacientams reikalinga chemoterapija, o kai kurių lėtai augančių navikų atvejais gali būti pasirenkama ir aktyvi stebėsena.
Vienas svarbiausių gerai diferencijuotų neuroendokrininių navikų gydymo metodų – somatostatino analogai. Šie vaistai veikia dvejopai: slopina naviko išskiriamų hormonų poveikį ir padeda kontroliuoti tokius simptomus kaip karščio pylimas ar viduriavimas, kartu stabdydami naviko augimą. Šis gydymas dažniausiai gerai toleruojamas, todėl pacientai gali būti gydomi ilgą laiką, išlaikydami gerą gyvenimo kokybę. Gali būti taikomis ir kiti sisteminio gydymo metodai – taikinių terapija, chemoterapija.
„Neuroendokrininių navikų gydymas šiandien suteikia daug galimybių. Vieniems pacientams pakanka ilgalaikio gydymo somatostatino analogais, kitiems reikalinga taikinių terapija ar chemoterapija. Svarbiausia – parinkti gydymą pagal konkretaus naviko biologines savybes ir ligos eigą. Mūsų tikslas yra ne tik sustabdyti ar sulėtinti ligos progresavimą, bet ir užtikrinti, kad pacientas kuo ilgiau galėtų gyventi visavertį, aktyvų gyvenimą“, – sako dr. Edita Baltruškevičienė.
Net išplitusi liga gali būti kontroliuojama daugelį metų
Neuroendokrininiai navikai pasižymi labai skirtinga prognoze. Kai kurie yra agresyvūs ir reikalauja intensyvaus gydymo, tačiau daugelis gerai diferencijuotų navikų auga lėtai, todėl net ir išplitusi liga gali būti sėkmingai kontroliuojama ilgą laiką.
„Svarbu, kad pacientai suprastų – neuroendokrininio naviko diagnozė, net ir nustačius metastazes, nebūtinai reiškia greitai progresuojančią ligą. Turime pacientų, kurie su išplitusiais neuroendokrininiais navikais gyvena daugelį metų, dirba, keliauja ir išlieka aktyvūs. Šiuolaikinės gydymo galimybės leidžia ne tik ilgiau kontroliuoti ligą, bet ir išsaugoti gerą gyvenimo kokybę“, – sako dr. E. Baltruškevičienė.
Retų navikų gydymui būtina specialistų patirtis
Dėl neuroendokrininių navikų retumo, biologinės įvairovės ir sudėtingų gydymo galimybių ypač svarbu, kad pacientai būtų konsultuojami specializuotuose centruose, turinčiuose šių ligų diagnostikos ir gydymo patirties.
VUL Santaros klinikų Nacionaliniame vėžio centre neuroendokrininių navikų diagnostikos ir gydymo procese bendradarbiauja įvairių sričių specialistai – onkologai chemoterapeutai, chirurgai, endokrinologai, radiologai, patologai, branduolinės medicinos ir kiti gydytojai.
„Retų onkologinių ligų atveju labai svarbu sutelkti specialistų kompetencijas ir užtikrinti, kad pacientui būtų prieinami šiuolaikiniai diagnostikos bei gydymo metodai. Mūsų tikslas – kiekvienam pacientui parinkti tinkamiausią gydymo strategiją, kuri leistų kuo ilgiau kontroliuoti ligą ir išsaugoti gerą gyvenimo kokybę“, – apibendrina dr. E. Baltruškevičienė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt



