Apie tai, ar šiemet galime tikėtis karščiausios vasaros ir kaip saugotis, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja meteorologas Arūnas Bukantis ir šeimos gydytoja Jurga Dūdienė.
Socialiniuose tinkluose žmonės dalinasi audrų, liūčių vaizdais, fotografuoja ledo gabalus, krintančius iš dangaus, ar šiam laikotarpiui būdingi tokie orai?
A. Bukantis: Gegužės mėnesiui jau būdinga kruša, liūtys ir dar škvalą reikėtų pridėti, jau yra būdingi visi vasariški reiškiniai. Dar ir dėl to, kad šiemet vasara prasidėjo maždaug 10–12 dienų anksčiau, nes 15 laipsnių vidutinė temperatūra yra laikoma vasaros pradžia, šiemet tai įvyko ne birželio pradžioje, o apie gegužės 20 dieną.
Jau praėjusią savaitę buvo užfiksuota daug liūčių su stambiais krušos ledėkais, o jie susiformuoja tada, kai kamuoliniai debesys išauga iki 10–12 km aukščio viršūnėje. <...>
Artėjant vasarai visi šitie procesai darysis intensyvesni, pačių intensyviausių liūčių sulaukiame birželio-liepos mėnesiais. Dar čia tik pradžia.
Karštis pavojingas ir žmonių sveikatai, koks yra tų karščių poveikis ir ar jis gali būti mirtinai pavojingas?
J. Dūdienė: Viskas priklauso nuo to, kur žmogus gyvena ir kokia jo sveikatos būklė. Ten, kur yra daug betono, temperatūra visada bus keliais laipsniais didesnė, todėl tiems, kurie gyvena gamtoje, kur daugiau žalumos, karščius pakelti bus lengviau. Tačiau labiausiai akcentuočiau organizmo būklę.
Mažų vaikų, iki 4 metų, organizme yra žymiai daugiau vandens ir tas jo netekimas ir nepakankamas vandens išgėrimas jiems labiausiai pavojingas. Taip pat vyresnio amžiaus žmonėms, virš 65-erių metų, jie paprastai turi daugiau lėtinių ligų. Vyresni žmonės geria labai mažai vandens, o tai yra pagrindas to, kodėl poveikis organizmui išvis įvyksta.
Taip pat poveikį daro buvimas tiesioginiuose saulės spinduliuose. Viskas priklauso nuo žmogaus būklės, kaip jis pasiruošęs išeiti į tiesioginius saulės spindulius. Ar tai gali būti mirtina? Taip. Jei žmogus patirs šilumos smūgį būdamas vienas ir mes jam nesuteiksime pagalbos per pusvalandį, pasėkmės gali būti labai sunkios. <...>
Pagrindinis perspėjimas: kai lauke yra labai aukšta temperatūra, automobilyje palikti mažus vaikus ir gyvūnus yra labai pavojinga.
Kalbama, kad artėja atvėsimas kitą savaitę, ko galime sulaukti?
A. Bukantis: Šita pirmoji šilumos banga, karščio net negalime pavadinti, jau eina į pabaigą. Nuo sekmadienio prasidės lietingų, vėsesnių orų laikotarpis. Jeigu šiuo metu vyrauja rytiniai, pietiniai vėjai, nuo pirmadienio pūs vakariniai. Į Lietuvą plūstelės vėsesnės oro masės.
To jokiu būdu negalima pavadinti atšalimu, nes temperatūra sumažės kokiais 2–3 laipsniais. Ir kritulių bus daugiau, nebus tokių sausringų laikotarpių kaip dabar.
Kaip atrodys artmiausias dešimtmetis Lietuvoje ir Europoje, kokių didžiausių iššūkių ar nerimo kyla, ar yra prognozių į ateitį?
A. Bukantis: Taip, yra klimato prognozės ir jos nuolat atnaujinamos. Tos prognozės, kurios buvo sukurtos 20 a. pab. galima sakyti išsipildė ir išsipildė pats pesimistiškiausias scenarijus. Įvyko pats sparčiausias klimato šiltėjimas iš visų prognozuotų scenarijų.
Kol kas prognozuojama, kad atšilimas tęsis, jis spartėja. Tai reiškia, kad, jeigu klimatas vidutiniškai atšyla vienu laipsniu, tai ir prie karščio bangos reikia pridėti mažiausiai vieną laipsnį.
Visą pokalbį rasite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
