Ryškiu tokių diskusijų pavyzdžiu neseniai tapo situacija, kai „Facebook“ savininkė „Meta“ Jungtinėse Amerikos Valstijose nusprendė diegti programinę įrangą, kuri sektų visų darbuotojų veiklą.
Tai reiškia – rinktų kompiuterio pelės judesius, klavišų paspaudimus, ekrano vaizdus ir, naudojant šiuos duomenis, apmokytų DI.
Kaip skelbė bendrovė, darbuotojai, kurie naudojasi įmonės kompiuteriais ar telefonais, sprendimo atsisakyti negali.
Nepaisant to, dalis darbuotojų vis tiek baiminasi, kad surinkta informacija ateityje gali būti panaudota technologijų kūrimui, kurios ilgesniu laikotarpiu pakeis žmones darbe.
Taigi ar tokių pokyčių galime tikėtis ir Lietuvoje?
Atskleidžia, ar sprendimas pasieks Lietuvą
Į šią sekimo programą „Meta“ Europos darbuotojų neįtraukė. Bendrovė nurodė, kad Europos Sąjungos (ES) teisė tokio pobūdžio sekimą riboja, todėl darbuotojai, nesutinkantys su sprendimu, gali kraustytis gyventi iš JAV į Europą.
Dėl to, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos tarptautinių ryšių atstovo Jono Januškevičiaus nuomone, tikėtina, kad toks modelis Lietuvoje susidurtų su rimtais teisiniais apribojimais.
Pasak jo, pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), darbuotojų duomenų rinkimas turi būti būtinas, proporcingas ir aiškiai pagrįstas.
„Nuolatinis klavišų paspaudimų, pelės judesių ar ekrano vaizdų fiksavimas vien DI mokymo tikslams vargu ar atitiktų šiuos kriterijus, ypač, kai egzistuoja mažiau intervencinės alternatyvos“, – komentuoja jis.
Pašnekovas priduria, kad Lietuvoje darbdaviai turi iš anksto informuoti darbuotojus apie stebėsenos priemones bei konsultuotis su darbuotojų atstovais ar profesine sąjunga
„Darbdaviams reikėtų įvertinti ir finansinę riziką – už neteisėtą darbuotojų stebėjimą gali būti taikomos itin didelės BDAR baudos. Vienas žinomiausių pavyzdžių – 35,3 mln. eurų bauda, kuri buvo skirta H&M bendrovei Vokietijoje už neteisėtą darbuotojų duomenų rinkimą ir stebėseną“, – dalijasi J. Januškevičius.
Vertinant ES BDAR kontekste, DI apmokymas naudojant informaciją, surinktą stebint darbuotojus, nėra draudžiamas, tačiau atliekant tokius veiksmus, privaloma laikytis teisės aktų reikalavimų, aiškina advokatė, duomenų apsaugos, intelektinės nuosavybės ir IT teisės praktikos vadovė Asta Macijauskienė.
„Jei surinkta informacija yra asmens duomenys, pirmiausia turi būti aiškiai nustatyta, kodėl duomenys reikalingi ir kas leidžia juos rinkti. Taip pat svarbu ir faktiškai laikytis nusistatyto asmens duomenų panaudojimo tikslo ir nenaudoti duomenų, pavyzdžiui, darbuotojų vertinimui“, – aiškina teisininkė.
Jos teigimu, privaloma laikytis ir duomenų minimizavimo bei skaidrumo reikalavimų – iš anksto informuoti darbuotojus apie tokius duomenų tvarkymo veiksmus bei suteikti jiems teisę prieštarauti tokiam duomenų tvarkymui.
Aiškina, kada peržengiamos ribos
„Meta“ sprendimas kelia rimtų darbuotojų teisių ir privatumo apsaugos klausimų, komentuoja J. Januškevičius.
Anot jo, problematiška tai, kad darbuotojai, galimai, neturi realios galimybės atsisakyti tokio stebėjimo.
„Kai darbuotojai tuo pačiu metu susiduria ir su masinių atleidimų grėsme, sunku kalbėti apie laisvai duotą sutikimą – žmonės natūraliai bijo prarasti darbą“, – sako specialistas.
Jis dalijasi, kad profesinių sąjungų požiūriu, tokio masto nuolatinė darbuotojų skaitmeninė stebėsena negali tapti norma.
„Darbo vietoje darbuotojas nepraranda teisės į privatų gyvenimą, o technologijų diegimas negali vykti apeinant informavimo, konsultavimo ir proporcingumo principus“, – priduria J. Januškevičius.
Tuo metu asociacijos „Infobalt“ vadovas Simonas Černiauskas sako, kad tokias iniciatyvas vertina nevienareikšmiškai.
„Šiandien organizacijos susiduria su realiomis kibernetinio saugumo, duomenų apsaugos, intelektinės nuosavybės ir net reputacijos rizikomis, todėl tam tikras darbinės infrastruktūros stebėjimas tampa natūralia šiuolaikinio verslo dalimi.
Iš kitos pusės, svarbu neperžengti ribos tarp teisėto saugumo užtikrinimo ir perteklinės darbuotojų kontrolės. Technologinės galimybės šiandien leidžia stebėti praktiškai viską – nuo prisijungimų, failų judėjimo ar naudojamų DI įrankių, iki darbuotojo aktyvumo kompiuteryje ar kitame įrenginyje“, – pasakoja ekspertas.
Vis dėlto jis sako, kad klausimas nėra vien technologinis. Esmė ta, kiek tai yra proporcinga, būtina ir skaidru.
Anot S. Černiausko, modernios organizacijos turėtų kreipti dėmesį į aiškias taisykles, rizikų saugumo kultūrą ir darbuotojų edukaciją.
„Aukštos pridėtinės vertės darbuose produktyvumas nebūtinai matuojamas tuo, kiek efektyviai juda kompiuterio pelė ar kiek laiko praleidžiama prie ekrano“, – priduria pašnekovas.
Jo nuomone, įmonės natūraliai siekia suprasti, kokius DI įrankius darbuotojai naudoja, nes kartu atsiranda ir reali konfidencialios informacijos ar intelektinės nuosavybės nutekėjimo rizika.
„Jei darbuotojas į viešą DI sistemą įveda jautrią informaciją, ji gali būti panaudota modelių tobulinimui ar kitų naudotojų užklausų generavimui. Dėl to dalis stebėsenos iniciatyvų šiandien labiau susijusios ne su darbuotojų kontrole, o su organizacijos duomenų apsauga“, – komentuoja S. Černiauskas.
Pasak jo, svarbu, kad organizacijos išliktų maksimaliai skaidrios ir darbuotojai aiškiai žinotų, kas, kokiais tikslais stebimas ir kokie duomenys renkami bei kaip jie naudojami.
„Priešingu atveju atsiranda ne tik BDAR ar privatumo reguliavimo klausimai, bet ir pasitikėjimo organizacija problema. Perspektyvoje konkurencingiausios organizacijos greičiausiai bus tos, kurios gebės suderinti saugumą, produktyvumą ir pasitikėjimą darbuotojais, o ne maksimaliai kontroliuoti“, – dalijasi „Infobalt“ vadovas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
