Beje, vieną lizdą gegutės „buvo“ sukrovusios ir jis dar gavęs kelis Oskarus, tai – Milošo Formano filmo pavadinime „Skrydis virš gegutės lizdo“. Žemėje nebuvo imuniteto gegutės idėjoms, todėl jos gamtoje klesti ligi šiol. Ar pastebėjote, kad šiandien dienai, kaip niekados, tarp žmonių vyrauja tokia gegutiška tendencija, kad išsiperėjo daug gegužiukų, kurie nieko nenori daryti, bet nori viską gauti? Kurie kaip besočiai, tik išsiritę, nori, kad jiems kažkas tarnautų. Pradžiai tėvai, seneliai, o vėliau, suaugus – visa visuomenė.
Naujieji gegužiukai nori kaip ir tos gegutės pirmi išlėkti į šiltus kraštus ir ten ilgiausiai išbūti, it kokie CELEBRITY (liet. Įžymybės) be sunkaus darbo. Gyventi skolintuose ar išsinuomotose, žodžiu – svetimuose „lizduose“. Kurių nereikia patiems sukti ir jais rūpintis. Pastebėjote, yra 12 mėnesių ir vienas Lietuvoje iš jų, gegutės garbei, vadinamas „gegužė“. Pripažinkime, ne daugelis paukščių turi teisę į mėnesio pavadinimą. Kovas, balandis, na, ir – gegužė, paskutinis pavasario mėnesis, nes tik tuomet gegutės „parsivelka“ iš šiltų kraštų. Už kokius nuopelnus šis paukštis gavo šią išskirtinę teisę?
Pradėjau gilintis į patį žodį „gegutė“, „gegutizmą“ ir Google neišmetė nieko, apie tai ką aš dabar jums rašysiu. Jokių tokių palyginimų internete neradau, bet dabar jau BUS, nes be interneto platybių, stebiu žmogišką ir gyvą gamtą miške. Tai man labai svarbu ieškant atsakymų apie žmogiškąsias prigimtis, o vėliau konsultuojant ir vedant seminarus apie KŪNOSKAITĄ (veidoskaitą) iš esmės.
Gegutė: laikas = pinigai
Kokios asociacijos jums kyla paminėjus gegutę? Visų pirma, šis miško paukštis turi reputaciją, kaip gyvenimo trukmės prognozuotojas, beveik kaip kokia dabartinė popsinė astrologė. Gegutė valdo laiką, ji – vienintelis paukštis, kuris gyvena laikrodyje, nes juk savo lizdo nesuka. Kukavimas dar asocijuojasi ir su pinigais.
Pagal vieną iš populiarių mūsuose įsitikinimą, gegutė gali ne tik numatyti skirtų gyvenimo metų skaičių, bet ir morališkai paveikti materialinę, gegutės kukavimo klausytojo, gerovę ištisiems metams. Vis dar tikima, kad išgirdus gegutės kukavimą, kišenėje reikia barškinti monetas arba šlamenti banknotus, o dabar atsiradus kortelėms…
Nežinia ką reikia daryti, tad, greičiausiai, tuoj žlugs šis prietaras. Jei pirmą kartą išgirdus gegutę su savimi neturėdavo gryniako, visi metai galėjo būti nelabai sėkmingi finansine prasme. Net skeptikas, išgirdęs kukavimą, nevalingai pradėdavo skaičiuoti metus ir tikrinti kišenių turinį.
Gegutės-pranašės tautosakoje
Ir ji siejama ne tik su laiku ir pinigais. Turbūt gegutė yra labiausiai „multifunkcinis“ paukštis, kuris nuolat pasirodo populiariuose įsitikinimuose. Dar buvo tikima, kad gegutė ne tik turi informacijos apie visas žmogaus gyvenimo sritis, bet ir gali ką nors jose pakeisti, it kokia šamanė.
Nuo seniausių laikų kaimynai, slavai, gyvūnams ir paukščiams suteikė magiškų galių, galinčių turėti įtakos žmonių gyvenimui. Gegutės įvaizdis turi ypatingą sakralinę reikšmę ir yra vienas prieštaringiausių. Žmonės ją vadino „rojaus namų šeimininke“, nes šis paukštis pirmasis išskrenda žiemoti į šiltus kraštus ir grįžta paskutinis, taip uždarydamas ir atverdamas tuos dangaus vartus.
Buvo (o gal ir yra) tikima, kad gegutės kukavimas saulėlydžio metu žada didesnes maisto kainas arba mažesnes pajamas. Tikėtina čia ji daro įtaką infliacijai. Tas pats nutiks, jei pamatysite paukštį ant pliko medžio. Jei ardami išgirsite gegutę, tada vasara bus šilta ir drėgna, o rudenį galima tikėtis gero derliaus.
Gegutės kukavimas žmogui už nugaros nežadėdavo nieko gero, tai galėjo reikšti sveikatos sutrikimus. Moteris, gimdymo metu išgirdusi gegutės giedojimą, galėjo būti tikra, kad jos kūdikio gyvenimas bus laimingas. Na ir taip toliau… O čia rašau ne apie tai, bet norint susidaryti pilnai gegutišką vaizdą, turėjau ir tai paminėti.
Gegutės – nagliausios investuotojos
Gegutėje visiškai atrofuotas noras dirbti ir kuo nors rūpintis – empatijos nulis, bet taip jos mažiausiomis savo energijos sąnaudomis susikuria daugiausiai vertės. Kaip jau minėjau, gegutės pirmos išskrenda į šiltus kraštus ir vėliausiai grįžta. Puikiausios prigimtinės, gamtos išlavintos, investuotojo savybės. Ji mieliau atliks tobulą žvalgybą ir tai, ką turi savo brangiausią – palikuonis, investuos ten, kur bus pasirūpinta.
Reikia pripažinti, jos taip besielgdamos itin drąsios. Na o vėliau jos turi itin daug laiko džiaugtis nerūpestingu gyvenimu. Galėtų kelti savo gražiausias nuotraukas iš šiltų kraštų į „papūgiškus“ socialinius tinklus, bet jos to nedaro, nes gegutės iš esmės nemėgsta afišuotis.
Tuo tarpu kiti visapusiškai rūpinasi lizdais, maistu ir ne tik savo atžalomis, bet ir gegužiuku, kuris tik išsiritus turi instinktą, vardan didesnės maisto dalies, išmesti iš lizdo visus savo mažuosius konkurentus. Tiesiog tobula gegutės investuotojos perduota genetika. Taip gegužiuko įtėviai eina gegužiuko lažą. Iš paskutiniųjų stengiasi viską atiduoti gegužiukui, savo netikėtam besočiui vaikaičiui. Rašydamas apie tai iškart prisimenu tiek daug istorijų, perskaitytų ir pamatytų socialinėje erdvėje, kur lygiai taip pat rašoma ne apie gegutes, bet apie mus, žmones, kai investuotojas be empatijos atėmė viską, nes laikas, pasak gegučių – pinigai.
Tarp kitko, kas nežinojote – pinigų skolinimas už palūkanas buvo uždraustas ir laikomas lupikavimu ir apskritai parazitiniu reiškiniu, kai kuriose valstybėse ir religijose (Pvz.: Islamo ir krikščionybės religijose iki viduramžių), nes pinigai neturi gaminti pinigų. Žodžiu, draudė palikinėti savo „kiaušinius“ svetimuose lizduose. Buvo manoma, kad žėmės ūkyje ir manufaktūrose pinigai gausėja sąžiningai, nes auga darbo dėka, o skolinant, gali augti ir apgaulės būdu, neįdedant žmogiškojo laiko ir triūso.
Beje nepamirškime ir tokio reiškinio, kad tam tikros mamos, kurios nesirūpina savo vaikais, irgi vadinamos GEGUTĖMIS. Tos, kurios palieka savo vaikus kitiems, o pačios, padariusios tokį šlykštų veiksmą, gali toliau lėbauti ir gyventi nerūpestingą gyvenimą. Vėliau, po daug metų, jos staiga prisimena savo vaikus ir, norėdamos išpirkti kaltes, būtinai paskambina į „TV Pagalbą“ ar kitą panašią laidą. Graudžiai pasibėdavoja, na o toliau jūs matėte tokių gegučių krokodilo ašaras, bet šiame straipsnyje – ne apie jas.
Gegutės – puikios žvalgybininkės
Kaip ir prieš kiekvieną investavimą – svarbu atlikti tobulą žvalgybą. Juk investuojamas brangiausias turtas pinigai, na o gegutės – jų palikuonys. Gegutė užtrunka apie dešimt sekundžių, kad padėtų kiaušinį į svetimą lizdą. Tuo pačiu metu ji išmeta, bet dažniau praryja kitų paukščių kiaušinėlius. Dairantis kam patikėti savo kiaušinius, svarbiausia pažiūrėti, kad jau būtų išperėti kiaušiniai, bet dar neišsiritę jaunikliai, žodžiu, kad būtų dar tik pati perėjimo pradžia. Ne ką mažiau svarbu parinkti empatiškus paukščius, tikrai niekada nepamatysite gegutės kiaušinio palikto varnai ar vanagui.
Gegužiukas paprastai išsirita viena ar keliomis dienomis anksčiau nei to lizdo kiti kiaušiniai. Praėjus maždaug dienai po gegutės išsiritimo, prasideda trileris „Svetimas“: jauniklis atsikrato konkurentų. Gegužiukai, kai išsirita iš kiaušinių, ne tik išmeta kitus kiaušinius iš lizdo, bet ir sugeba identiškai pamėgdžioti „netikrų tėvelių“ jauniklių balsą ir taip intensyviai tai daro, kad tėvai privalo gegužiuką maitinti stipriau nei jo „brolius“.
Artėjant link pabaigos, lyrinis nukrypimas į madą: gegutės nėra spalvingas paukštis, o ir tie žmonės, kur turi investavimo geną nėra super spalvingi, nemėgsta puoštis ir afišuotis, nepanašūs į kokias papūgas. Iš esmės, šie paukščiai gyvena izoliuotą gyvenimo būdą, kaip ir realios gegutės gamtoje, beje, kažkada ir apie papūgas parašysiu, turiu nemažai pastebėjimų ir apie šiuos paukščius.
Dabartinis gegutizmas
Tokios tos gegutės, tokia dabar dabartis. Niekam nereikia gegutiškų investicijų gamtoje, bet mes atitolome nuo gamtos tuo pačiu ir nuo vienas kito. Dabar taip, kaip gegutės, kartais elgiasi bankai ir kitos investicinės grupės. Dabar žmogiškoje gamtoje dažniausiai patys sulaukia tų, kurie nori svetimų gegutiškų kiaušinių. Paskola – gegutės kiaušinis. Visas investavimo principas paimtas iš gamtos. Visos mintys ateina senuoju būdu stebint gamtą. Visos geriausios knygos parašytos stebint gamtą, tad mokant ją stebėti – literatūra nereikalinga.
Nebent nori mokslinių grantų, vaidinti mokslininką, nes stipriai pasigilinus 80 proc. mokslų yra vienoks ar kitoks „feikas“, bet apie tai kitą kartą. Nori savo lizdui žabarų – pasiimk gegutės kiaušinį. Nes gal gamtoj ir yra pakankamai žabarų lizdui ir jie nemokami, bet mūsų žmogiškoje gamtoje žagarai kainuoja ir nuolat brangsta, kad tik pats be paskolos nenusipirktum.
Hibridinės gegutės
Dar niekados nebuvo tokios pasaulėžiūros, kai tiek daug žmonių savo noru nenori nieko turėti savo. Gyvena ta mintimi, kad reikia džiaugtis šia diena, o rytoj kažkaip, kažkas pasirūpins. Gal ir teisingai, žmogiška gamta pasidarė ne tokia atšiauri kaip kadaise.
Duonos ir žaidimų visada gausi, tik paprašyk. Gal tik sviesto ir dešros neturėsi, bet dabar juk plinta veganizmas, tai gal tų gyvulinių kalorijų ir nereikia. Ties čia ir sustosiu, nes jeigu norėčiau būti vienos temos guru, šį straipsnį paversčiau seminaru ir iki gyvenimo pabaigos būčiau šioje temoje.
Pabaigai – palinkėjimas
Ar jūs turite savyje gegutės savybių, kurios jums būdingos? Jei ne, bent jau visada kontroliuokite ar auginate tik savo kiaušinius, ar neauginate išskirtinai tik gegutės kiaušinių? Turėkite savo gyvenime ne tik mokėjimą uždirbti, bet ir šiokį tokį strateginį investicinį mąstymą.
Mokėkite elgtis su pinigais, galvokite apie ateitį, kad nereikėtų visą gyvenimą tarnauti gegutėms. Dabar jau eikite ramiai perėti savo nuosavų kiaušinių, tik pasitikrinkite, ar tol, kol skaitėte, jokia gegutė neįmetė į jūsų lizdą savojo. O aš žingsniuoju toliau, rūpintis savo investicijomis, kad vėliau turėčiau laiko jums čia rašyti, nes iš rašymo atlygio nepragyvenčiau nei valandos. Tuomsyk tada… iki kito!
