Per pirmus 8 šių metų mėnesius registruota 380 susirgimų erkiniu encefalitu ir 4 mirtys, kai pernai jų buvo 438 atvejai ir 3 mirtys.
Situacija jau ne vienus metus yra sudėtinga – pagal sergamumą erkiniu encefalitu Lietuva yra pirmaujanti Europoje. Užsikrėsti šia liga galima daug kur – tiek miškuose, tiek miestų parkuose, soduose ar kitose žaliosiose erdvėse.
Didžiausia blogybė, kad erkinis encefalitas ypač klastingas – dalimi atvejų apie ligos pradžią galima nė neįtarti, o trečdalis susirgusiųjų susiduria su liekamaisiais reiškiniais, kurie kartais būna ir labai sunkūs.
Kam didesnė rizika susirgti sunkia erkinio encefalito forma?
Dar neseniai skelbta, kad VUL Santaros klinikos sulaukė daugiau sunkiai erkiniu encefalitu sergančių pacientų nei pernai.
Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakojo ligoninės Infekcinių ligų gydytoja doc. Daiva Radzišauskienė, šiemet anksčiau pastebėtas sunkiai sergančiųjų erkiniu encefalitu pakilimas, tačiau, pasak jos, tai nėra netikėtas dalykas.
„Ši problema aktuali kiekvienais metais – visuomet būna sunkių atvejų, ką tik buvo mirtis nuo erkinio encefalito. Bet norint įvertinti apibendrintai, reikalinga visų metų statistika.
Žiūrint bendrai į situaciją visos Lietuvos mastu, paprastai sergamumo pikas stebimas rugsėjį, spalio pradžioje. Kartais dar būdavo liepos mėnesį pikas. Pas mus šiais metais gal daugiau liepos mėnesį jis ir buvo fiksuotas, bet kažkaip į vasaros galą pacientų pamažėjo. Bet tai yra įprasti sezoniniai svyravimai“, – sakė gydytoja.
Pasak jos, šiuo metu skyriuje esančių sergančių pacientų skaičius gali nesiekti ir dešimties. Tačiau didžiausią nerimą kelia tai, kad susirgus erkiniu encefalitu iki 10–12 proc. gali būti labai sunkių, pačių sunkiausių atvejų.
„Pati turiu du labai sunkius pacientus, kuriems reikės ilgos, iki kelių mėnesių trunkančios reabilitacijos. Jų būklės dar ne kritiškai sunkios, kai reikia ventiliuoti plaučius, reanimacijos ir intensyviosios terapijos neprireikė, bet jau buvo sunkesnės formos, pacientai patyrė sąmonės sutrikimus“, – kalbėjo D. Radzišauskienė.
Gydytoja pasakojo, kad vystytis sunkesnei ligos eigai įtakos turi amžius. „Tačiau tai nereiškia, kad ir jauni sunkiai nesirgs, sunkių formų ir jiems gali pasitaikyti. Mano praktikoje staigi mirtis ištiko 44 metų amžiaus pacientą.
Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse taip būna. Bet kuo žmogus vyresnis, tuo yra didesnė rizika susirgti pačia sunkiausia forma su galūnių parezėmis, kvėpavimo nepakankamumu ir panašiai“, – pabrėžė medikė.
Dalis pakliūna į reanimaciją, kai kitiems pasireiškia tik sloga
D. Radzišauskienės aiškinimu, encefalito kilmė gali būti įvairi, o erkinio encefalito atveju tai yra vienas virusas: „Encefalitas yra smegenų uždegimas ir yra sunki, gyvybei pavojinga liga. Smegenyse yra labai svarbūs gyvybiniai centrai, tad jeigu jie pažeidžiami, liga gali baigtis mirtimi.
Skirtumas toks, jeigu encefalitą sukėlė kažkoks kitas virusas, pavyzdžiui, Herpes virusas, turime priešvirusinį gydymą. Jeigu encefalitą sukėlė bakterija, turime antibiotikus ir kuo anksčiau diagnozuojama, galime žmogų išgelbėti. Erkinio encefalito atveju neturime tokio gydymo.“
Trečdaliui iš susirgusiųjų erkiniu encefalitu gresia sunkios komplikacijos, lieka liekamieji reiškiniai, dešimtadaliui pacientų jie labai sunkūs. „Praktiškai visiško pasveikimo išrašant iš ligoninės nebūna, reikia laiko, vieniems mėnesio, kitiems – ir pusės metų, dar kitiems metų ir netgi 30 proc. gali liekamieji reiškiniai visam gyvenimui“, – kalbėjo gydytoja.
Daliai pacientų erkinis encefalitas gali praeiti lengvai, panašiais į gripą simptomais. „Tai yra meningitinė forma, kai ne tiek smegenys pažeidžiamos, o būna jų dangalų uždegimas. Tada žmogus gali tiktai prakarščiuoti, jausti bendrą negalavimą.
Europoje tokia meningitinė forma pasitaiko net iki 50 proc. atvejų, dalis jų Lietuvoje greičiausiai net nediagnozuojama, būna, žmogus pakarščiuoja, niekur nesikreipia“, – kalbėjo D. Radzišauskienė.
Ligoninėje gali gydytis ir kelis mėnesius
Gydytojai pabrėžė, kad įprastai yra žinomos dvi erkinio encefalito fazės. Jei pirma jų gali praeiti kaip sloga ar net likti nepastebėta, antrosios metu jau yra patenkama į ligoninę.
„Virusas pirma patenka į kraują, tai būna pirmoji banga, o paskui, kai jau patenka į smegenis, tada jau būna antroji banga. Bet esmė ta, kad kartais pacientai tos pirmosios bangos nejaučia.
Tad sukarščiavus reikia kreiptis į gydytoją ir jau jis nuspręs, čia pirmoji ar antroji banga. Yra tam tikri požymiai, kai kartais ir ta pirmoji banga būna labai sunki, kad net sunku atskirti. Kai jau yra antroji ligos banga, toks žmogus jau guldomas į specializuotą stacionarą, kur gali būti užtikrinama intensyvioji terapija“, – aiškino specialistė.
Paklausta, kiek laiko prireikia tokiems pacientams pasveikti, pašnekovė pasakojo, kad lengvesnės formos atveju gali užtekti ir savaitės, tačiau sunkesniais atvejais, kai prireikia taikyti ir dirbtinę plaučių ventiliaciją, gali prireikti ir iki pusės metų.
„Kitose šalyse yra fiksuojama, kad ir 10 mėnesių gydoma, yra aprašyti atvejai, kai net iki metų reikėjo gydymo. Bet tai – jau čia pačios sunkiausios formos, kai žmogus negali pats kvėpuoti dėl kvėpavimo nepakankamumo, raumenų silpnumo, paralyžiaus.
Tada jau didelė rizika atsirasti pneumonijoms, bakterinėms infekcijoms ir kitoms komplikacijoms. Visus ligonius turime gydyti stacionare, nes niekada nežinome, kada atsirasti sunkesnė forma“, – D. Radzišauskienė.
Tiesa, gydytoja teigė, kad ventiliuojami pacientai nebūtinai yra pasmerkti, būna, kad tikrai išsikapsto: „Negalima sakyti, kad jie pasmerkti, ypač kai vis tobulėja intensyvios terapijos galimybės.“
Ji pasakojo, kad visai jaunas, iki 20-ies metų pacientas neseniai buvo gydytas du mėnesius.
Įspėja pasisaugoti – laukia antras aktyvumo pikas
Lietuva žinoma kaip endeminis sergamumo erkiniu encefalitu kraštas. Pasak pašnekovės, mūsų šalis ne viena tokia – šis virusas paplitęs ir centrinėje Europoje.
Tačiau būtent Lietuvoje fiksuojamas didžiausias sergamumo erkiniu encefalitu mastas. „Ne pagal atvejus, bet sergamumo rodiklį erkiniu encefalitu išliekame pirmi Europoje“, – komentavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.
Trečdaliui iš susirgusiųjų erkiniu encefalitu gresia sunkios komplikacijos, lieka liekamieji reiškiniai, dešimtadaliui pacientų jie labai sunkūs.
Tiesa, nėra stebima, kad sunkios ligos dažnis didėtų. „Matyti, kad sergamumas didėja, tad užkrėstų erkių židinių turbūt daugiau, bet, kita vertus, ką pažymi ir kiti ekspertai, gerėja ligos diagnostika“, – sakė D. Radzišauskienė, atlikusi mokslinį tyrimą apie sergamumą erkiniu encefalitu nuo 2005 iki 2018 metų.
Užsikrėtimui labai svarbus socialinis elgesys – žmonės mėgsta vaikščioti po miškus, uogauti, grybauti. O kaip tik su grybavimo sezonu sutampa ir antras erkių aktyvumo padidėjimas.
M. Žygutienė priminė, kad didžiausias sergamumas erkių platinamomis ligomis registruojamas ne tik vasarą, bet ir rudenį, nes pavasarį pasimaitinusios erkės pereina į kitą brandos stadiją ir vėl joms būtina pasimaitinti krauju.
„Nors anksčiau erkių aktyvumo tarpsniai buvo labiau apibrėžti, pastaruoju metu prailgėjus erkių aktyvumo sezonui darosi sunkiau įvardyti, kad štai jau prasidėjo rudeninis jų pikas.
Bet nuo rugpjūčio pabaigos–rugsėjo pradžios alkanų erkių vėl padaugėja. Kadangi yra „laimingų“ erkių, kurios per metus pasimaitino du kartus, perėjo į kitą vystymosi stadiją, dabar prieš žiemą norėtų dar kartą pasimaitinti, tad jos yra aktyvios. Taip ir atsiranda erkių aktyvumo padidėjimas. Blogiausia, kad Lietuvoje jis sutampa su grybavimo sezonu“, – kalbėjo M. Žygutienė.
Esant gausiam miško gėrybių derliui, grybaujant praleidžiama daugiau laiko jų augimvietėse, todėl ieškant kepurėtųjų, atsiranda didelė tikimybė, kad erkė prikibs prie drabužių, o jei vilkėsime netinkamą aprangą – įsisiurbs.
M. Žygutienė priminė, kad planuojant leisti laiką gamtoje, derėtų nepamiršti tinkamos aprangos – ji turėtų būti šviesi, gerai priglundanti, dengianti kuo daugiau kūno (ilgos rankovės, ilgos kelnės). Drabužius geriausia apdoroti cheminiais repelentais (erkes atbaidančiomis priemonėmis).
Būtina atnaujinti skiepus nuo erkinio encefalito
Viena svarbių apsaugos priemonių yra ir skiepai, tačiau D. Radzišauskienė atkreipė dėmesį, kad vakcinų veiksmingumas irgi labai priklauso nuo amžiaus.
„Taip jau yra, kad vakcinos yra veiksmingesnės skiepiantis jaunesniame amžiuje. Tad jei vakcina nesuveiks, nereiškia, kad vyresnis žmogus, jei bus pasiskiepijęs, sirgs lengviau.
Kaip vyresniame amžiuje yra rizika sirgti sunkiai, taip pat yra rizika, kad pasiskiepijus gali nesusiformuoti imunitetas. Be abejo, ir vyresniame amžiuje reikia skieptis, tačiau vakcinos veiksmingumas gali nesiekti 100 proc.
Kuo jaunesnis pasiskiepija, tuo yra stipresnis imuninis atsakas ir susiformuoja imunologinė atmintis, o vėliau belieka tik atnaujinti vakcinaciją“, – atkreipė dėmesį gydytoja.
Pasak jos, vertinant ne individualiai, o visuomenės mastu, svarbu užtikrinti kuo didesnę vakcinaciją: „Kuo daugiau žmonių pasiskiepys, tuo mažiau sirgs ir kuo mažiau sirgs, tai tuo bus mažiau ir sunkių formų.
Nes jeigu sunkios formos sudaro 10–12 proc., tai erkiniu encefalitu susirgus 200 žmonių Lietuvoje, bus 20 sunkių atvejų, o jeigu serga 800, tai jau 80 bus sunkių atvejų. Tad kuo daugiau žmonių pasiskiepiję, galime sumažinti sergamumą ir neigiamų liekamųjų pasekmių dažnį.“
Infektologė pabrėžė, kad atnaujinti skiepus labai svarbu. Vieniems sustiprinti imunitetą reikia kas 5 metus, kitiems – vyresniems, kieno imunitetas silpnesnis – kas 3 metus.
„Priklausomai nuo imuniteto, jeigu jaunas žmogus neturi lėtinių ligų, užtenka atnaujinti skiepus kas penkerius metus, bet jau vyresniame amžiuje reikia kas tris metus.
Ir jeigu suserga onkologinė liga, sakykime, tai ir chemoterapija skiriama, tai ta sustiprinančioji dozė jinai nekenksminga. Galima visą laiką netgi taikant chemoterapiją j ją skirti sustiprinančioji dozė, ji visiškai nekenksminga ir reikia vis atnaujinti, tai labai svarbu“, – pabrėžė D. Radzišauskienė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
