• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Antibiotikai leido išgelbėti milijonus gyvybių, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais šis medicinos atradimas atsigręžė kitu kampu. Medikai perspėja, kad bakterijos tampa vis atsparesnės antibiotikams, todėl kai kurias infekcijas gydyti darosi vis sudėtingiau. 

Antibiotikai leido išgelbėti milijonus gyvybių, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais šis medicinos atradimas atsigręžė kitu kampu. Medikai perspėja, kad bakterijos tampa vis atsparesnės antibiotikams, todėl kai kurias infekcijas gydyti darosi vis sudėtingiau. 

REKLAMA

Apie augantį bakterijų atsparumą antibiotikams ir būtinybę šiuos vaistus skirti bei vartoti atsakingai kalbama jau ne vieną dešimtmetį. Tačiau problemos mastas kelia vis didesnį nerimą.

Viena didžiausių grėsmių šiuolaikinėje medicinoje

Santaros klinikų Infekcinių ligų centro gydytoja, Antimikrobinių vaistų vartojimo valdymo skyriaus vedėja doc. dr. Birutė Zablockienė pabrėžė, kad atsparumas antimikrobiniams vaistams tapo viena didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai.

REKLAMA
REKLAMA

„Tai yra ne tik būsima ateities problema, bet jau dabar esanti situacija. Pavyzdžiui, tarptautinio 2021 metų tyrimo duomenimis, tiesiogiai dėl atsparių mikroorganizmų mirčių skaičius pasaulyje buvo apie vienas milijonas, o netiesiogiai susijusių su antimikrobiniu atsparumu mirčių skaičius siekė beveik penkis milijonus.

REKLAMA

Ateityje, jeigu situacija nesikeis, mirčių skaičius bus tik dar didesnis. Vien Europos Sąjungoje kasmet registruojama apie 35 tūkst. mirčių dėl ligų, sukeltų atsparių mikroorganizmų. 

Ypač daug dėmesio pastaruoju metu skiriama gramneigiamoms, daugeliui antibiotikų atsparioms bakterijoms, tokioms kaip, pavyzdžiui, Klebsiella pneumoniae arba Acinetobacter baumannii“, – nuotolinės klinikų konferencijos metu sakė gydytoja.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos rodikliai kelia nerimą

Pasak jos, antimikrobinis atsparumas – ne vien kitų pasaulio šalių problema. Lietuvoje kai kurių mikroorganizmų atsparumo rodikliai gerokai viršija Europos Sąjungos vidurkį.

„Lietuvoje kai kurių mikroorganizmų situacija yra tokia išskirtinė. Jeigu kalbėtume apie, pavyzdžiui, Enterococcus faecium atsparumą vankomicinui, tai Lietuvoje, 2024 metų duomenimis, jų atsparumas siekė apie 60 proc., kai Europos Sąjungos vidurkis buvo apie 16 proc.“, – nurodė specialistė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

B. Zablockienės aiškinimu, viena svarbiausių antimikrobinio atsparumo priežasčių yra neracionalus antimikrobinių vaistų vartojimas.

Pasak gydytojos, pasaulyje ir Europoje daugiausia šių vaistų suvartojama ambulatoriniame sektoriuje, tačiau ligoninėse skiriami sudėtingesni, dažniau platesnio spektro antimikrobiniai vaistai.

REKLAMA

Lietuvoje bendras antimikrobinių vaistų suvartojimas yra maždaug ties Europos Sąjungos šalių vidurkiu, tačiau ligoninių sektoriuje jų suvartojimas jau daugelį metų išlieka vienas didžiausių.

Siekia užtikrinti racionalesnį antibiotikų vartojimą

Kaip pasakojo B. Zablockienė, visame pasaulyje plintant antimikrobiniam atsparumui, atsirado poreikis standartizuoti antimikrobinių vaistų skyrimą. Dėl to įvairiose šalyse vis dažniau diegiamos antimikrobinių vaistų vartojimo valdymo programos.

REKLAMA

Santaros klinikose taip pat pradėjo veikti specialus skyrius, kurio veikla susijusi su racionalesniu šių vaistų vartojimu.

B. Zablockienės aiškinimu, kad tokių programų tikslas – koordinuoti ir įrodymais pagrįstais veiksmais įvertinti, kaip skiriami antibiotikai, bei užtikrinti, kad jie būtų vartojami kuo racionaliau.

„Taip siekiama geresnių pacientų klinikinių baigčių, mažesnių išlaidų antimikrobiniams vaistams, rečiau pasitaikančių toksinių nepageidaujamų reiškinių ir kartu mažesnio antimikrobinio atsparumo“, – kalbėjo gydytoja.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gali nepadėti ir tiksliausi tyrimai

Laboratorinės medicinos gydytoja Rūta Ambrasaitienė pabrėžė, kad siekiant išvengti bereikalingo stipresnių, platesnį bakterijų spektrą veikiančių vaistų vartojimo, pirmiausia būtina atlikti tyrimus, kokia bakterija sukėlė infekciją.

Vis dėlto vien to nepakanka. „Kita sąlyga yra tai, kaip gydytojai elgiasi su gautais mikrobiologinių tyrimų rezultatais“, – sakė specialistė.

REKLAMA

Pavyzdžiui, jeigu tyrimai parodo, kad bakteriją gali įveikti siauresnio veikimo antibiotikai, svarbu įvertinti, ar galima jais pakeisti iš pradžių paskirtus platesnio veikimo vaistus.

„Svarbu ir tai, kokia antibiotikų dozė skiriama bei kiek laiko jie vartojami. Priešingu atveju gali susidaryti įspūdis, kad siauresnio veikimo antibiotikai nepadeda, ir vėl grįžtama prie platesnio veikimo vaistų“, – pastebėjo specialistė. 

REKLAMA

Tačiau ji pridūrė, kad net ir tiksliausi tyrimai nepadės, jeigu nebus užkirstas kelias bakterijų plitimui.

Bakterijos plinta ir per rankas

Infekcijų kontrolė – dar viena itin svarbi kovos su antibiotikams atspariomis bakterijomis dalis.

„Pagrindinis tikslas, kad tų infekcijų būtų mažiau. Kuo infekcijų mažiau, tuo mes gydymo skirsime irgi mažiau“, – kalbėjo Santaros klinikų Infekcijų kontrolės skyriaus vedėja Vilija Grikšnienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jos, infekcijos gali išsivystyti dėl paties žmogaus organizme esančių mikroorganizmų, tačiau bakterijos taip pat gali patekti iš aplinkos, per rankas ar nuo kitų pacientų. Todėl ligoninėse itin svarbu laikytis infekcijų kontrolės reikalavimų.

Viena svarbiausių priemonių – rankų higiena. Nors apie jos reikšmę kalbama nuolat, V. Grikšnienė pastebi, kad žinoti, kaip svarbu plauti ir dezinfekuoti rankas, dar nereiškia nuosekliai to laikytis.

REKLAMA

Specialistė čia išskyrė kelias priežastis – medicinos darbuotojai daug dirba, skuba, todėl kartais gali pamiršti rankų higieną. „Be to, mikroorganizmų plika akimi nematome, todėl ne visada suvokiame, kaip lengvai jie gali būti perduodami“, – pastebėjo ji. 

Pasak jos, dar vienas iššūkis – perteklinis vienkartinių priemonių, pavyzdžiui, pirštinių naudojimas. Jos gali suteikti klaidingą saugumo jausmą, nors nepakeičia rankų higienos.

REKLAMA

„Mes įsivaizduojame, kad savo rankas esame apsaugoję. Ne visada mes jas laiku nusiimame, prieiname prie kito paciento. Galų gale pirštinė ne vienalytė, jinai taip pat turi mikrono dydžio įtrūkimus.

O bakterijas mes irgi matuojame mikronais. Tai vėl tie nematomi „agentai“ taip gali likti ant mūsų rankų, bet tai suvokti, matyt, ir yra pakankamai sudėtinga“, – aiškina V. Grikšnienė.

REKLAMA
REKLAMA

Ką apie antibiotikus turėtų žinoti kiekvienas žmogus?

Kova su antibiotikams atspariomis bakterijomis vyksta ne tik ligoninėse. Prie jos gali prisidėti ir kiekvienas žmogus, atsakingai vartodamas vaistus.

Specialistai primena, kad antibiotikai nėra universalus vaistas nuo visų ligų. Jie neveikia virusų, todėl nėra skirti virusinėms infekcijoms gydyti.

B. Zablockienė pabrėžė, kad antimikrobinio atsparumo mažinimas priklauso ne tik nuo gydytojų, laboratorijų specialistų ar infekcijų kontrolės darbuotojų, bet ir nuo visuomenės supratimo.

„Na, manau, kad tam, kad neplistų toliau tas antimikrobinis atsparumas, svarbu yra kiekvieno iš mūsų vaidmuo. Kalbėjom, kad tam labai aktualu įvairių specialybių atstovai, bet lygiai taip pat svarbu ir kiekvieno gydytojo vaidmuo. 

Matėme, kad reikia, na, tiek nedaug – racionaliai pasirinkti antibiotiką, nepamiršti infekcijų kontrolės priemonių, nepamiršti, kaip teisingai ir kada imti mikrobiologinius tyrimus, bet, be abejo, svarbu ir kiekvieno žmogaus supratimas, visuomenės supratimas, kad vis dėlto tikrai ne visoms ligoms gydyti, virusinėms infekcijoms gydyti tikrai nereikia antibiotikų“, – sakė gydytoja.

Net jei tam tikru momentu atrodo, kad antibiotikai padėjo, jų vartojimas be reikalo prisideda prie atsparumo didėjimo. O ateityje, kai šių vaistų iš tiesų prireiks, jie gali būti nebeveiksmingi.

REKLAMA

„Ir tai, kad tuo momentu atrodo mums padėjo, bet žiūrint į ateities perspektyvą ateityje gali būti situacija, kad tikrai reikės antimikrobinio vaisto, bet jis bus neefektyvus“, – įspėja B. Zablockienė.

Todėl specialistai ragina nevartoti antibiotikų savo nuožiūra, nereikalauti jų iš gydytojo, kai jie nėra reikalingi, ir laikytis gydytojo nurodymų. Atsakingas antibiotikų vartojimas, tinkama diagnostika ir infekcijų prevencija – svarbūs žingsniai siekiant, kad šie vaistai ir ateityje išliktų veiksmingi.

Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę

Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt

REKLAMA
kad antibiotikai naudojami visose žmogaus maisto grandinėse , gyvuliai , paukščiai prikišami antibiotikų nekalbant apie kitas maisto rūšis ir viskas persiduoda žmogui . Netikiu kad kas tuos rodiklius Lietuvoje kontroliuoja kur dominuoja milijonai, aukso luitai ir ta stoguoja seimo policininkai vagys su išverstomis nuo meilės Lietuvai ir lietuviams kiaules akutėmis pasipuošę seimūnai.
Gal reikėtų grįžti prie penicilino, o nesivaikyti vis naujų kosminemis kainomis, čia gi biznis, o ne gydymas
taip ,uzaugink gyvuli be antibijotiku ,nespesi skerst ir laidot
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų